Apie Ajavaską

Ponas Mackey iš Pietų Parko miestelio psichoaktyviųjų medžiagų temai visuomet turėjo svarių argumentų: “Drugs are bad, m’kay, you shouldn’t do drugs. If you do them, you’re bad, because drugs are bad, m’kay.”  Turbūt gilios stigmos ir yra viena iš priežasčių, kodėl apie Ajavaską (org. ayahuasca) lietuviškos informacijos internete gana nedaug. Mėginam užpildyti šią spragą ir daugiau papasakoti apie šią haliucinogeninę arbatėlę, kuri į Amazonės miškus arba kai kurias kitas pasaulio ar Europos šalis suvilioja ne vieną tūkstantį ieškotojų.

 

Ajavaskos anatomija

Trumpai tariant, ajavaska yra gėrimas, susidedantis iš dviejų dalių: svaigiojo kvaitulio (Banisteriospsis caapi) ir  Psyhotria viridis arba kitų psyhotria genties augalų. Šiame gėrime yra gausu žmogaus nervų sistemą veikiančių alkaloidų, tuo pačiu ir dimetiltriptamino arba DMT – vieno stipriausio žmogui žinomo haliucinogeno.

 

Iš šamano indo gurkštelėjęs šio gėrimo, vartotojas pasileidžia į gana ilgą, keletą ar net kelioliką valandų galinčią trukti kelionę. Kelionę lydi nežemiškos vizijos ir suvokimai, kurias keliautojas patiria neprarasdamas sąmoningumo. Nors mūsų kultūroje haliucinogenai siejami su haliucinacija – atsitiktiniu, nesąmoningu, absurdišku proto žaismu ar savotišku aptemimu – ajavaskai neretai priskiriama transcedentinė ypatybė. Ją vartojantys asmenys dažnai pasakoja atkūrę ryšį su gamta,  pajutę nepaaiškinamą vientįsumą su pasauliu ir pan. Vis tik, nors potyriai dažnai įvardijami, kaip ypač intensyvūs, dvasiniai, gydantys, keičiantys pasaulio suvokimo perspektyvą, vartotojas gali nematyti jokių vizijų arba išgyventi košmarą.

 

Patirtį neretai lydi ne visai malonūs simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis. Vis tik stipriai apsinuodyti šia medžiaga yra sudėtinga. 2016 metų duomenimis, moksliniuose šaltiniuose užfiksuotas vienas mirtinas atvejis.  Sudėtingesni apsinuodijimo atvejai pasitaiko, kai vartojamas negrynas, dažnai juodojoje rinkoje pirktas nuoviras, pavyzdžiui, su tabako ar durnaropių priemaišomis. Taip pat, kai gėrimas naudojamas neapdairiai, neįvertinus savo sveikatos.  Žinomas atvejis, kai epilepsija serganti moteris, ajavaskos ceremonijos metu patyrė priepuolį, įpuolė į upę ir nuskendo.

Medžiaga gali sukelti pavojų, jei vartojama su kai kuriomis kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, amfetaminu ar MDMA, taip pat tam tikrais vaistais, pvz. antidepresantais. Prieš ajavaskos gėrimą nuo seno rekomenduojama laikytis dietos – „kelionę“ pabloginti gali daug maisto produktų. Seniau ceremonijų dalyviai buvo linkę susilaikyti nuo druskos, prieskonių, cukraus, riebalų.

 

Mokslinkai Marlene Dobkins del Rios ir Roger Rumrillo pažymi, kad augalas priklausomybės nesukelia ir tik 5 proc. jį vartojančių asmenų atitinka priklausomybės kriterijus.

 

Peru šamanas ir menininkas Pablo Amaringo piešė savo pamatytas vizijas. Daugiau autoriaus piešinių: https://visualmelt.com/Pablo-Amaringo

 

Iš šamano indo į plastmasinį buteliuką

Amazonėje Ajavaska buvo neatsiejama daugelio genčių kasdienybės dalis, formavusi savitą pasaulio suvokimą. Ajavaskos cemeremonijų potyriai buvo naudojami gydymui, ritualams,  pranašystėms, apsigynimui nuo priešų ir blogos energijos. Tikėta, kad gėrimas padeda pasiekti kitas dimensijas, susisiekti ir bendrauti su augalais, gamtoje slypinčiomis dvasiomis. Manyta, kad šamanas gali kontroliuoti kur kas galingesnes jėgas, kurių pats individas ar bendruomenė sukontroliuoti nepajėgia, tad augalas buvo savotiškas saugumo simbolis. Taip pat, augalas prisidėdavo prie socialinės hierarchijos klostymosi ar tiesiog bendruomeniškumo stiprinimo.

 

XX a. Ajavaska ištrūko iš miškų ir pasileido po pasaulį. 1981 m. Lorenas Mileris, tarptautinės augalų medicinos korporacijos vadovas, net užsimojo Amazonės džiunglėse rastą augalą užpatentuoti.

 

Gėrimas viliojo ir vilioja ieškančius dvasinių potyrių, besidominčius alternatyvia medicina, viską gydymuisi bandžiusius ir viltį praradusius. Galų gale, ajavaska tampa dar viena patirtimi, kuri gali sutilpti į plastikinį buteliuką ir būti parsisiunčiama internetu. Mokslininkas Keneth Tupper patyrimo troškulį palygina su nuėjimu į 3D filmą ar atrakcionų parką. Augantis susidomėjimas ir niša verslui gerokai prisidėjo prie socialinių, kultūrinių, ekonominių pokyčių Amazonės miškuose.  Nemažiau pokyčių jis atnešė ir į kitus žemynus, kurių gyventojai, ginami nuogirdų, smalsumo, pasaulio ar savęs pažinimo troškulio, ragauja šį gėrimą.

Peru šamanas ir menininkas Pablo Amaringo piešė savo pamatytas vizijas. Daugiau autoriaus piešinių: https://visualmelt.com/Pablo-Amaringo

 

Religinių judėjimų mūza ir teisiniai nesklandumai

Dvidešimto amžiaus pradžioje, kuomet Brazilijoje siautėjo kaučiuko eksporto karštinė, su gentainiais ir ajavaska pažindintis ėmė į Amazonės miškus dirbti atvykę miestiečiai. Vienas iš tokių buvo Raimundas Irineu Serra. Intensyvių potyrių ir transcedentinio pajautimo ponas Irineu ne tik nepamiršo, bet ir sugebėjo suburti didelę sekėjų grupę. Ajavaska tapo naujo religinio judėjimo Santo Daime pamatu. Šis judėjimas sinkretiškas, talpinantis krikščionybę, įvairias afro-brazilietiškas, šamaniškas tradicijas, vertybėmis laikantis meilę, harmoniją su savimi ir gamta. Dvidešimto amžiaus dešimtajame dešimtmetyje su ajavaska susiję religiniai judėjimai ėmė plisti ir Europoje, tapdami daugybės teisinių bylų priežastimi. Imtas kelti svarbus klausimas apie religinę, įsitikinimų laisvę, galų gale –  laisvę patirti ir egzistuojančią teisinę bazę.

 

Mokslininkai Kevin Feeney ir Beatriz Labate mini, kad daugelyje konvencijų, reguliuojančių tarptautinę psichoaktyviųjų medžiagų politiką, nurodoma, kad išimtys šių medžiagų vartojimui gali būti daromos, jei produktas turi istorinį pagrindimą, tam tikrą tradiciškumą, vyraujantį tam tikroje aplinkoje. Kitaip tariant, kultūrą bandoma suvokti ypač siaurai, kaip statišką ir susietą su konkrečia teritorija.

 

Kaip ten bebūtų, psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės problemai prireiktų ne vieno straipsnio. Kalbant apie ajavaską, reikėtų žinoti, kad ši medžiaga Lietuvoje yra nelegali ir už jos siuntimą, platinimą, turėjimą ir vartojimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

 

Šaltiniai:

  1. South Park, Mr. Mackey https://www.youtube.com/watch?v=Uh7l8dx-h8M
  2. Dubisch, J. (2015). The Therapeutic Potentials of Ayahuasca: Possible Effects against Various Diseases of Civilization. In Front pharmacol.
  3. Dobkin de Rios, M. ir Rumrrill, R. (2008). A hallucinogenic tea, laced with controversy : ayahuasca in the Amazon and the United States. London: Praeger.
  4. Feeney, K., ir Labate, B. (2013) The Expansion of Brazilian Ayahuasca Religions: Law, Culture, and Locality. Rasta: Research Gate.
  5. Tupper, K. (2016). The economics of ayahuasca: money, markets, and the value of the vine. In The World Ayahuasca Diaspora: Reinventions and Controversies. Routledge: London.

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.