#IstieskRankaNeAntrankius

#IstieskRankaNeAntrankius yra pilietinės visuomenės įgyvendinama socialinė kampanija, kurios tikslas didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie narkotikų kriminalizacijos žalą.

Dabartinė narkotikų politika Lietuvoje sukelia daug žalos tiek žmogui, kuris vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, tiek visuomenei, kurioje asmuo gyvena. Vietoj to, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojančiam žmogui būtų suteikta sveikatos apsauga grįsta pagalba, jam klijuojama nusikaltėlio etiketė, žmogus yra gėdinamas ir stigmatizuojamas.

Nukentėjusių žmonių istorijų, labai panašių vienos į kitas, girdime kone kasdien. 

Kokias pasėkmes žmogui gali sukelti kriminalizacija dėl disponavimo narkotikais be tikslo platinti?

Teistumą dėl disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti turintys asmenys patiria ilgalaikes neigiamas pasėkmes, neproporcingas įvykdytam nusikaltimui. Jie susiduria su įvairiais apribojimais ekonominėje, ūkinėje ar darbinėje veikloje. Teistas žmogus gali prarasti galimybę siekti norimos karjeros (pavyzdžiui, įsidarbinti valstybinėje įmonėje), dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti tam tikras licencijas (pavyzdžiui, įgyti orlaivio piloto licenciją), vykti į kai kurias užsienio šalis, įsivaikinti ir pan. Taip pat, tokie žmonės susiduria su jau minėta stigmatizacija ir diskriminacija. Visa tai glaudžiai susiję su psichikos sveikatos sutrikimais. 


Verta paminėti, kad labai dažnai asmenys, kurie yra baudžiami už nusikaltimus, susijusius su disponavimu be tikslo platinti ir taip susiduria su sudėtingais gyvenimo iššūkiais – yra žinoma, kad didesnė dalis priklausomų asmenų augo sunkiomis sąlygomis, jų galimybės buvo ribotos. Užuot sulaukę pagalbos, jie stumiami į dar gilesnę prarają. Jauni žmonės psichoaktyviųjų medžiagų dažniausiai pabando vedini smalsumo. Tačiau šis smalsumas neretai pavirsta į teistumo įrašą byloje ir taip jaunam žmogui sudaužo gyvenimą.

STATISTIKA

20 %

visų su narkotikais susijusių nusikaltimų buvo dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti (2019 m.)

30 %

padidėjo narkotikų nusikaltimų dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti (2014-2019 m.)

30 %

nusikaltusių asmenų buvo 29m. ir jaunesni

30 mln.

2020 m. sumokėjome už dėl narkotikų nusikaltimų kalinčių asmenų išlaikymą

550

nuteistųjų 2020 m. buvo Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose už nusikaltimus susijusius su narkotikais

30 %

LAVĮ esančių asmenų buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, kilę dėl narkotikų vartojimo (2019 m.)

Ką siūlome?

Siūlome ištiesti ranką, o ne antrankius. Dekriminalizuoti disponavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis be tikslo jas platinti. Skatiname, kad būtų laikomasi sveikata ir socialine pagalba grįsto požiūrio į nedidelį asmeniniam vartojimui skirtų narkotikų kiekį. Tai nėra naujiena – tokią tendenciją matome tarptautinėje aplinkoje.

Toks požiūris tampa galimybe suteikti pagalbą bei palaikymą žmogui, kol dar nepervėlu. Tai leidžia padėti sergančiam priklausomybės ligomis pasveikti, grįžti į sveiką gyvenimą ir bendruomenę. Tai – užjaučiantis ir pragmatiškas atsakymas į narkotikų vartojimo problematiką, pagrįstas geriausiais turimais mokslo įrodymais.

Pagrindinės žinutės, kurias norime perduoti šios kampanijos metu:

Kaip gali prisidėti?

Jei nori su mumis susisiekti – info@youngwave.net

D.U.K

Paprastai tariant, dekriminalizacija yra procesas, kurio metu baudžiamasis nusikaltimas tampa nebe baudžiamuoju nusikaltimu. Konkrečiai Lietuvos atveju, narkotikų dekriminalizacija reikštų, kad nusikalstamos veikos (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas) susijusios su disponavimu narkotikais būtų „išbrauktos“ iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso. Dekriminalizavus tam tikrą elgesį, šis vis vien lieka reguliuojamas įstatymais, tačiau kitais – nebe baudžiamaisiais. Dekriminalizacija nėra tas pats, kas legalizacija ar reguliavimas – dekriminalizuotoje sistemoje narkotikai išlieka neteisėti/nelegalūs. Dekriminalizuodami narkotikus, mes tiesiog pakeičiame būdą kaip elgtis su narkotikus vartojančiais žmonėmis – pradedame traktuoti juos kaip žmones, kuriems reikalinga sveikatos intervencija, o ne kaip nusikaltėlius, kurie nusipelno bausmės.

Iki 2017 m. pradžios,  narkotikų turėjimas be tikslo platinti (asmeniniam naudojimui)Lietuvoje buvo reglamentuojamas pagal administracinį ir baudžiamąjį kodeksus. Tačiau nuo 2017 m. disponavimas bet kokiais kiekiais narkotikų be tikslo platinti buvo pradėtas reglamentuoti tik pagal baudžiamąjį kodeksą. Per pastarąjį dešimtmetį, žmonių, vartojančių narkotikus skaičius Lietuvoje augo, taip pat kaip ir skaičius žmonių, kurie buvo nuteisti už disponavimą narkotikais be tikslo platinti.  Tai, kaip mes šiuo metu reaguojame į narkotikų problemą – neveikia ir tai akivaizdžiai reikia keisti.

Nedidelių narkotikų kiekių kriminalizacija be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), nesumažina disponavimo narkotikais nusikaltimų, o taip pat – tai nėra ekonomiškas būdas spręsti narkotikų vartojimo problemą. 2019 m. 77% visų narkotikų nusikaltimų buvo dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti. Kasmet teismai nagrinėja tūkstančius bylų dėl paprasto disponavimo narkotikais be tikslo platinti. Kiekvienais metais dešimtys žmonių patenka į kalėjimą dėl disponavimo narkotikais be tikslo platinti. Kasmet, Lietuvos kalėjimuose kali apie 700-800 asmenų už nusikaltimus susijusius su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Visa tai Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja nemažai – 2020 m. vieno nuteistojo išlaikymas kalėjime kainavo 13 618,15 eurų per metus – ir padaro daugiau žalos nei naudos.

Narkotikai gali būti pavojingi ir gali sukelti žalą žmonėms – kaip visuomenė turėtume tuo susirūpinti. Tačiau baudžiamieji įstatymai nėra priemonė šiai problemai spręsti. Turime reaguoti ir kviesti įstatymų priėmėjus kurti nacionalinę narkotikų politiką, kurioje būtų pripažįstama, kad asmeninis narkotikų vartojimas yra sveikatos, o ne baudžiamosios teisenos problema.

Žmonėms, kurie  sulaikomi turėdami narkotikų, visada turėtų būti suteikta galimybė daryti saugesnį ir sveikesnį pasirinkimą. Daugeliui žmonių galėtų būti taikoma gana žemo lygio intervencija – trumpas įvertinimas ir įrodymais pagrįsti patarimai/ konsultacija, kaip apsaugoti save ir sumažinti žalą vartojant narkotikus. Jei kas nors patiria sunkumų/ turi problematinį narkotikų vartojimą, gali būti pasiūlyta intensyvesnė intervencija – pavyzdžiui, gydymas.

Kiekvienas narkotikus vartojantis asmuo yra skirtingas ir su juo turėtų būti elgiamasi skirtingai. Pasirinkę atsakyti su rūpesčiu ir užuojauta, turime galimybę atkurti gyvenimus ir sumažinti nusikalstamumą.

Dekriminalizuodama narkotikus vartojančius žmones, Lietuva gali geriau suvaldyti su narkotikų vartojimu susijusias rizikas ir pasiekti geresnių rezultatų asmeniui, jų šeimoms ir bendruomenei.

Panaikinus baudžiamąsias bausmes už nedidelių narkotikų kiekių disponavimą be tikslo platinti:

  • Smarkiai sumažės sulaikytų, įkalintų ar kitaip į teisingumo sistemą pakliuvusių žmonių skaičių, tokiu būdu žmonėms, jų šeimoms ir bendruomenėms leidžiant išvengti daugybės žalos ir neigiamų pasekmių, kylančių dėl asmens sulaikymo, įkalinimo ir teistumo naštos;
  • Sumažės etniniai ir pajamomis pagrįsti skirtumai baudžiamosios justicijos sistemoje;
  • Valstybė sutaupys pinigų mažindama nuteistųjų skaičių, taip pat sumažės ir nuteistųjų populiacija, kuri Lietuvoje yra bene viena didžiausių Europoje;
  • Pagerins ir taip ribotą visuomenės sveikatos išteklių ekonomiškumą;
  • Dabartinė teisėsaugos skatinimo struktūra galės būti peržiūrėta ir jos ištekliai nukreipti norint užkirsti kelią sunkiems ir  smurtiniams nusikaltimams;
  • Sumažins su narkotikų vartojimu susijusią stigmą ir sukurs atmosferą, kurioje problemiškai narkotikus vartojantys žmonės turės paskatą kreiptis dėl gydymo;
  • Pašalins kliūtis įgyvendinti praktikas, kurios sumažina žalą dėl narkotikų vartojimo (pvz.: psichoaktyviųjų medžiagų sudėties testavimas);
  • Pagerės teisėsaugos institucijų ir bendruomenių, kurias jie prisiekė saugoti ir tarnauti, santykiai.

Ne. Dažniausiai baiminamasi, kad dekriminalizavus narkotikus, atsiras daugiau žmonių, sergančių priklausomybe nuo narkotikų ir padidės nusikaltimų skaičius. Norime pabrėžti, kad nėra jokių požymių, kad tai tiesa. Didžiosios pasaulio daugumos duomenys rodo, kad kalbant apie probleminį narkotikų vartojimą kaip sveikatos, o ne baudžiamosios teisės objektą – padeda sukurti sėkmingesnį modelį, kuriame bendruomenės nariai jaučiasi sveikesni ir saugesni. Taip pat, svarbu paminėti, kad nors daugelis žmonių mano, kad vadinamieji „sunkieji narkotikai“, tokie kaip kokainas, heroinas ir metamfetaminas, sukelia didesnę priklausomybę nei kitos medžiagos, įvairūs duomenys rodo, kad dauguma žmonių, vartojančių šiuos narkotikus, niekada netampa priklausomi.

2001 m. Portugalija dekriminalizavo disponavimą narkotikais. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, narkotikų vartojimas išliko beveik toks pat, tačiau sulaikymai, įkalinimas, ligos, perdozavimas ir kitos žalos sumažėjo:

  • Portugalijos narkotikų vartojimo rodikliai išlieka žemesni už Europos vidurkį
  • Narkotikų vartojimas sumažėjo 15-24 amžiaus grupėje (gyventojų, kuriems kyla didžiausia rizika pradėti vartoti narkotikus grupėje)
  • Praėjusių metų ir praėjusio mėnesio narkotikų vartojimo lygis tarp visų gyventojų (kas yra laikoma geriausiais besikeičiančių narkotikų vartojimo tendencijų rodikliais) – sumažėjo
  • 2000–2005 m. (metai, apie kuriuos yra duomenų) probleminio narkotikų vartojimo ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimo rodikliai sumažėjo
  • Narkotikų vartojimo tęstinumas (t. y. gyventojų, kurie kada nors vartojo narkotikus ir toliau vartoja, dalis) sumažėjo
  • Naujų ŽIV atvejų skaičius smarkiai sumažėjo – nuo 1 575 atvejų 2000 m. iki 78 atvejų 2013 m. – ir naujų AIDS atvejų sumažėjo nuo 626 – 2000 m. iki 74 atvejų – 2013 m.
  • Narkotikų perdozavimo atvejų skaičius taip pat sumažėjo nuo maždaug 80 – 2001 m. iki vos 16 2012 m.
  • Portugalijoje įkalintų už nusikaltimus susijusius su narkotikais žmonių skaičius (%) sumažėjo – nuo 44% – 1999 m. iki 24% – 2013 m.
  • 1998–2011 m. žmonių, besigydančių dėl narkotikų priklausomybės skaičius išaugo daugiau nei 60%.

Kriminalizavimas dėl disponavimo narkotikais yra viena „populiariausių“ nusikalstamų veikų Lietuvoje. Kasmet registruojama apie 3000 atvejų. 2019 m. 77% visų narkotikų nusikaltimų buvo registruoti dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti. 63% nusikaltėlių buvo 29 m. ir jaunesni.

Kalėjimo departamento statistikos duomenimis, 2020 m. sausio mėn. Lietuvos laisvės atėmimo vietose buvo 5121 asmuo, o per 2020 m. atvyko 1630 naujai nuteistų asmenų. Iš naujai atvykusių – beveik 15%  yra asmenys įkalinti už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (daugiausiai asmenų buvo įkalinta už vagystę (368 asmenys), po to seka nusikaltimai susiję su narkotikais (240 asmenys).

2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis Lietuvos laisvės atėmimo vietose buvo 4541 nuteistieji. Daugiausia nuteistųjų kalėjo už nužudymą (1364 asmenys), antroje vietoje – už nusikaltimus, susijusius su narkotikais (765 asmenys, iš kurių: 73 už disponavimą narkotikais be tikslo platinti ir 692 už disponavimą su tikslu platinti). Tai sudaro beveik 17% visos kalinių populiacijos Lietuvoje.

Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės termino vidurkis (visų įkalintų asmenų) – 7m.  mėn. 14 d. Tuo tarpu bausmės termino vidurkis už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis – 8 m.  mėn. 26 d.

Tyrimai rodo, kad apie 95% įkalintų asmenų, turinčių probleminį narkotikų vartojimą – pratęs narkotikų vartojimą po paleidimo į laisvę. Ir apie 60-80% šių žmonių toliau vykdys nusikalstamas veikas. Be to, labai tikėtina, kad tie, kurie niekada nevartojo narkotikų, pradės juos vartoti kalėjime dėl lengvo narkotikų prieinamumo.

2019 m. Lietuvos kalėjimuose registruojamų asmenų skaičius, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotikų vartojimo, išaugo 1,6 karto ir buvo didžiausias per pastaruosius 7 m. 2019 m. laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo skaičius buvo – 2452 asmenys. Tai yra 21,7% nuo visų įkalintų asmenų 2019 m. Padidėjo asmenų, kuriems buvo diagnozuota priklausomybė nuo narkotikų, 20–24 m. amžiaus grupėje skaičius (nuo 10 proc. 2018 m. iki 17 proc. 2019 m.).

Narkotikų vartojimas kalėjime kelia papildomas rizikas ir pavojų sveikatai dėl to, kad kalėjimuose trūksta žalos mažinimo paslaugų, yra didelė tikimybė, kad nuteistieji dalinsis švirkštais ir taip galės užsikrėsti ŽIV ir kitomis krauju plintančiomis ligomis. Kalėjimuose atsiranda naujosios psichoaktyviosios medžiagos kaip alternatyva nelegaliems narkotikams ir kinta narkotikų vartojimo būdai (t.y. nuo uostymo ar rūkymo pereinama prie injekcijų).

Įvairūs duomenys pasaulyje rodo, kad įkalinimas susijęs su 81% padidėjusia ŽIV rizika ir 62% padidėjusia hepatito C infekcijos rizika. Narkotikai vartojami visuose kalėjimuose ir tai susiję su neigiamu poveikiu sveikatai. Be to, kriminalizavimas padidina smurto, agresyvumo poveikį, skatina socialinę segregaciją, stigmą ir diskriminaciją.

Be to, teistumas riboja įsidarbinimo ir mokslo galimybes, todėl žmogui kyla įvairių ekonominių, socialinių ir teisinių problemų. Po įkalinimo paprastai sunku rasti darbą, o tyrimai rodo, kad narkotikus vartojantiems žmonėms kyla rizika pradėti tokią veiklą kaip, pavyzdžiui, darbą sekso srityje, kuris daugumoje šalių yra kriminalizuotas, ar kitus nusižengimus ir nusikaltimus, kad žmogus toliau galėtų palaikyti savo narkotikų vartojimą.

Mokesčių mokėtojai moka per didelius mokesčius policijos biudžetams, kalėjimams, valstybės gynėjams, prokurorams ir teismams. Paleidus iš kalėjimo, papildomai integruoti buvusius kalinius į visuomenę tenka naudoti papildomas valstybės biudžeto lėšas. Kriminalizavimas taip pat sukelia kitas rizikas ir grėsmes, tokias kaip infekcijos, perdozavimas ir psichinės sveikatos problemos. Kriminalizavimas ne tik sukelia socialinę izoliaciją, gėdą ir diskriminaciją žmonėms, vartojantiems psichoaktyviasias medžiagas, bet ir tampa nuolatiniu valstybės biudžeto eikvojimu.

Kampaniją palaiko: