Jauna Banga

18 vasario 2019

Komentarų: 0

Ekstazis – iš psichoterapeuto kabineto į reivo parankę

MDMA medžiaga, kuri dar gerai žinoma ratų, ekstazi, emkės pavadinimais, dažnoje visuomenėje brukama į tą patį krepšį – narkotikai, o žinios tuo ir pasibaigia.  Ar žinojote, kad MDMA buvo vertinamas psichoterapeutų ir jų pavadintas biblijiniu Adomu? Šiuo straipsniu pradedame publikacijų ciklą, kuriame apie medžiagas pasakosime išsamiai. Supažindinsime su jų istorija, medicininiu panaudojimu, grėsmėmis ir saugesniu vartojimu.

MDMA struktūra šiek tiek panaši į amfetamino ir meskalino, o medžiaga turi tiek stimuliuojamųjų, tiek haliucinogeninių savybių. Dėl išskirtinių savybių MDMA priskiriama empatogenų grupei. Būtent empatija yra išskirtinė ir ryškiausia MDMA savybė. Pogrindžio tautosaka byloja, kad medžiagą norėta pavadinta empathy, tačiau ecstasy pardavimui tiko  labiau.

Veikiant MDMA, žmogus:

  • jaučia ypač stiprią empatiją ir laimę,
  • jaučia vienybę su aplinka ir gamta,
  • yra atviresnis, mažiau gynybiškas,
  • mažiau nerimauja,
  • yra energingesnis ir kt.

Nors MDMA susintetinta dar 1912 metais, populiarėti ji ėmė daugmaž 7-8 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Mažai kam žinoma, kad pirmiau ji sudomino psichoterapeutus, o tik vėliau tapo viena dažniausių vakarėliuose aptinkamų medžiagų.

Psichoterpeutai ypač vertino MDMA savybę stipriau veikti emocijas, o ne mąstymą. Kitaip nei ankstesnėse psichoterapijose su LSD ar haliucinogeniniais grybais, pacientai terapijos metu galėjo išlikti susikoncentravę, aiškiai mąstyti bei kalbėti, o praėjus medžiagos poveikiui prisimindavo savo būseną, veiksmus ir mintis veikimo metu. Visa tai leisdavo integruoti naujas patirtis ir tiesė kelius ilgalaikiam asmenybės augimui.

Tam tikra prasme medžiaga padėdavo atsikratyti daugybės gynybinių mechanizmų ir grįžti į pirmapradę būseną. Dėl to psichoterapeutų tarpe ji dažnai buvo vadinta Adomu – pirmuoju Dievo sukurtu žmogumi.



MDMA tablečių pavidalu. Šaltinis: thedrugclassroom.com

Dėl palyginus trumpo (MDMA vidutiniškai stipriau veikia 4 valandas, vėliau poveikis ima slopti) ir švelnaus veikimo, MDMA įvardijama kaip turinti didžiausią potencialą pritaikymui medicinoje. Tikimasi, kad ji ypač pasitarnaus potrauminio streso sindromo gydyme, kadangi pacientui kur kas lengviau pažvelgti į ypač sudėtingus įvykius ir potyrius, kalbėti apie juos, jausti susitaikymą.

Vis tik dauguma straipsnių kol kas tik brėžia būsimų tyrimų gaires. Tyrimai nutrūko 1985 metais. Tada, kai medžiaga ėmė stipriai plisti visuomenėje,  JAV Narkotikų kontrolės valdyba (DEA) ją uždraudė ir priskyrė į pirmąjį draudžiamųjų medžiagų sąrašą, taip gana tiesiogiai pasakydama, kad ji neturi jokio gydomojo potencialo.


Grėsmės

2000 metais JAV žurnalistė Vickie Maybrey laidoje pasakė: „Ekstazi niekuo nesiskiria nuo kreko ar heroino“ bei pavadino MDMA pavojingiausiu narkotiku Amerikoje. Nieko keisto, bauginimo buvo nemažai. Pavyzdžiui, dešimtajame dešimtmetyje plito mitas, kad nuo MDMA vartojimo smegenyse atsiranda skylės. Aišku, tokie mitai buvo paneigti. O psichoaktyviųjų medžiagų pavojingumo skalėje MDMA atsiranda žemoje pozicijoje:


Šaltinis: Nutt, D; King, LA; Saulsbury, W; Blakemore, C. Development of a rational scale to assess the harm of drugs of potential misuse“ 2007.

Vis tik pavojų esama. Šalutinis poveikis gali būti:

  • Pykinimas ar vėmimas,
  • Raumenų, galvos skausmas,
  • Pasimetimas, apdujimas, nuovargis,
  • Prakaitavimas,
  • Sumažėjęs apetitas ir kt.

Dauguma šių požymių yra ypač būdingi serotonino sindromui, kadangi MDMA kilsteli serotonino lygį smegenyse. Šis dažniausiai kyla, kai kartu su MDMA vartojamos ir kitos medžiagos, keliančios serotoniną. Pavyzdžiui, įvairūs antidepresantai ir stimuliantai. Tad ypač svarbu prisiminti, kad daugiausiai neigiamų pasekmių galima patirti tuo atveju, kai šalia MDMA yra vartojamos kitos medžiagos.

Serotonino sindromui būdinga aukšta temperatūra, pasimetimas, raumenų nekontroliavimas, galvos skausmas, drebulys. Jei žmogus negydomas, tai gali turėti rimtų pasekmių. Jeigu pastebėjote šiuos požymius, nedelsiant kreipkitės į medikus.

Taip pat svarbu žinoti, kad medžiagoje dažnai pasitaiko priemaišų, tad kol MDMA pirksite ne vaistinėje, nežinosite, ką vartojate.


Kitų medžiagų priemaišos rastos tablečių ir kristalo formos MDMA medžiagoje. Šaltinis: idpc.net

Mdma žalos mažinimas

Jeigu nusprendei vartoti MDMA, patartina nuryti ketvirtį dozės, palaukti valandą ir, jei neatsirado nemalonių, įtartinų pojūčių, suvartoti likusią dalį. Kaip jau minėjome, venk vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas, ypač alkoholį.

Svarbu vartoti skysčius, tačiau ne daugiau nei 250 (jei nesi aktyvus) ar 500 (jei esi aktyvus, pavyzdžiui, šoki) ml. per valandą. MDMA vartojantys žmonės gali jaustis labai ištroškę. Tačiau MDMA skatina skysčių susilaikymą organizme, tad didėja rizika apsinuodyti vandeniu.
Geriausias skystis su vitaminais ir mineralais prisotintas vanduo.

Vartojant MDMA nesunku perkaisti. Tokiu atveju, reikėtų šaltus kompresus dėtis ant kaktos, kelių ar alkūnių sulenkimu, pažastų.

Atmink, kad praėjus medžiagos poveikiui, gali jausti depresyvus, pavargęs. Jeigu nusprendei vartoti šią medžiagą, spausk čia ir apžiūrėk saugesnio vartojimo lankstinuką, bei lentelę, kurioje nurodomas medžiagų maišymo pavojus.


Šaltiniai

  1. Baylen, C., Rosenberg, H. A review of the acute subjective effects of MDMA/ecstasy. 2006.
  2. Thal, S., Lommen, M. Current Perspective on MDMA-Assisted Psychotherapy for Posttraumatic Stress Disorder. Contemp Psychother: 2018; 48(2): 99–108.
  3. Holland, J. Ecstasy: The Complete guide. Park Street Press, 2001.


Skaitiniai

11 žingsnių, kaip vartoti MDMA: http://howtousepsychedelics.org/mdma/

Išsamus, lengvai skaitomas straipsnis anglų kalba: https://theconversation.com/how-does-mdma-kill-109506?fbclid=IwAR1QPHrz3ra24OnCFsv5iTWDFnhhkFD5O7wwixuXU-2M7qXKO9M5Ra4yCaU







Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.