Jauna Banga

11 kovo 2019

Komentarų: 0

Elizos pasakojimas iš Barselonos: legalus medžiagų sudėties testavimas ir socialiniai kanapių klubai

Barseloną galima pelnytai vadinti atsakingos ir progresyvios psichoaktyviųjų medžiagų politikos vėliavneše. Eliza Kurcevič pasakoja apie įspūdžius iš Barselonoje įsikūrusios medžiagų sudėties testavimo ir žalos mažinimo organizacijos Energy Control bei unikalaus socialinio klubo – vietos, kurioje galima įsigyti ir vartoti kanapes. O prie suktinės rekomenduojama aptarti kaimynystėje vykstančias aktualijas.

Kuo Ispanijos psichoaktyviųjų medžiagų politika išskirtinė?

Apie Ispaniją ne tiek ir daug galiu pasakyti, pati lankiausi Barselonoje, bei domėjausi Katalonijoje įgyvendinama narkotikų politika. Ispanijos politika yra kiek griežtesnė negu Katalonijos. Tačiau visoje Ispanijoje galioja ta pati taisyklė – už disponavimą mažais kiekiais, savo tikslais – gali būti taikoma administracinė atsakomybė t.y. piniginė bauda. Tačiau verta paminėti, kad Katalonija išsiskiria savo liberaliu ir į sveikatą orientuotu požiūriu į medžiagų vartojimą. Būtent Katalonijos vyriausybė labai remia žalos mažinimo programas. Ir labai įvairias, tokias kaip, pavyzdžiui, medžiagų testavimas, saugaus vartojimo kambariai – mobilūs ir stacionarūs. Taip pat, verta paminėti, kad didelė dalis kanapių socialinių klubų yra įsteigta būtent Katalonijoje.

Barselonoje yra įkurta organizacija “Metzinerės”, kurioje žalos mažinimo paslaugos teikiamos tik moterims. Paslaugos orientuotos išskirtinai į moteris, bei jų poreikius. Angliškai tai dažnai vadinama – gender–sensitive harm reduction. Ši organizacija remiasi ne tik žalos mažinimo ideologija, tačiau palaiko feminizmo ideologijas. Ypač sąveikinį požiūrį – ang. intersectionality, skatina žmogaus teises bei anti–prohibicinį požiūrį (Katalonijoje aktyviai veikia moterų prieš draudimus organizacija). “Metzinerės” veikia drop–in centro pagrindu.

Tai vieta, kurioje renkasi moterys, vartojančios psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat sekso darbuotojos, translytės bei moterys, patiriančios smurtą. Žalos mažinimo programos, kuriose teko lankytis – progresyvios, o dirbantis personalas – ypač profesionalus bei kompetentingas. Jautiesi saugiai, jauti pastovų palaikymą, o ne smerkimą ir stigmą, su kuria taip dažnai susiduriama kad ir Lietuvoje. Atėjus į saugaus vartojimo kambarį – negali patikėti. Seselė klientei po heroino injekcijos sako:
Pasėdėk, pailsėk ir aš tuoj suleisiu vitaminų injekciją.

Eliza viename iš Barselonos kanapių socialinių klubų.

Lankeisi organizacijoje Energy Control, kurioje testuojama psichoaktyviųjų medžiagų sudėtis…

Taip! Ši organizacija buvo įkurta 1997 m. Barselonoje. O pats medžiagų testavimas prasidėjo nuo 1999 m. Įsivaizduojate? Ispanijoje jau 20 metų, žmonės gali pasitikrinti savo vartojamas medžiagas! Ispanijoje ši paslauga veikia Katalonijoje, Madride, Balearų salose ir Andalūzijoje. Energy Control pristato save kaip organizaciją, teikiančią žalos mažinimo paslaugas asmenims, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas rekreaciniais tikslais.

Kiekvienas žmogus, kuris tik nori, gali ateiti pas juos, pirmadienį. Viskas veikia maždaug taip: ateini, yra durų skambutis, paskambini, tau atidaro ir priima. Tavo atneštą medžiagą iškart pasveria, pamatuoja, įdeda į maišelį. Jeigu reikia sutrupina. Darbuotojai užsirašo tavo el. pašto adresą. Tačiau jei nenori duoti jokių duomenų, penktadienį gali paskambinti jiems telefonu ir sužinoti rezultatus. Tereikia pasakyti medžiagos identifikacinį numerį. “
„Priimamajame“ yra daug įvairios informacinės medžiagos apie saugų vartojimą, medžiagų atpažinimą. Ant skelbimų lentos galima rasti įspėjimų apie aptiktas pavojingas medžiagas (nuotrauka medžiagos bei trumpas aprašas).

Energy Control laboratorija.

O jei tyrimo metu pastebima, kad medžiaga labai pavojinga, turi pavojingų priemaišų. Ar imamasi kokių nors veiksmų?

Veikia „aliarmo“ – kitaip tariant įspėjimo sistema. Organizacija turi savo Facebook paskyrą, kurioje viešina informaciją apie pavojingas/rizikingas medžiagas. Jei medžiaga pasirodo pavojinga, jie visų pirma – susisiekia su žmogumi, kuris atnešė medžiagą, kad informuotų asmenį apie medžiagos pavojingumą ir paklausia, ar asmuo galėtų nufotografuoti medžiagą, kad internete būtų pasidalinta įspėjimu. Jei vartotojas atsiunčia nuotrauką, ji su aprašymu (ir testo rezultatu) įkeliama į internetą.

Taip pat, kai ateini registruoti medžiagos, ant stalo randi sąrašus su jau tirtomis medžiagomis, jų nuotraukomis, vieta, kur medžiagos pirktos, data. Bet ten būtent MDMA (ekstazis).

Žmonės dažnai galvoja, kad turi MDMA, bet ten visai ne MDMA arba mano, kad turi 100mg medžiagos, o iš tiesų – 250mg. Todėl kartais tiriant MDMA, jau pirmoje tyrimo stadijoje (kai registruojama medžiaga), kartais galima iš sąrašo identifikuoti koks tai MDMA.

Plakatas, nurodantis, kad medžiaga turi pavojingų priemaišų.

Kiek žmonių kasmet pasinaudoja šia paslauga?

Nenoriu sumeluoti, bet berods apie 1400 žmonių per metus, kas yra visai neblogai. Tai čia tie žmonės, kurie atneša medžiagas į centrą patys, arba atiduoda medžiagas testuoti vakarėlių/festivalių metu. Dar žmonės gali siųsti medžiagas paštu. Asmenys iš užsienio taip pat gali siųsti savo medžiagas (taikomas tam tikras mokestis už tikrinimą).

O kaip policija reaguoja?

Tarp organizacijos ir policijos yra susitarimas – mes nelendam į jūsų reikalus, jūs – į mūsų. Visų tikslas – žmogaus sveikatos užtikrinimas, taip pat saugumas. Policija supranta, kad jeigu pradės daryti intervencijas klubuose ar prie durų stovės ir lauks – nieks klubuose nesinaudos medžiagų sudėties testavimu, arba konsultacijomis… Vartos bet ką, ir mirčių skaičius gali padidėti. Sakė, kad renginiuose nebūna netgi užsimaskavusios policijos.

Minėjai, kad tai daroma mokslo tikslais, antraip tai būtų nelegalu.

Taip. Kadangi medžiagų vartojimas nėra legalus ir kitaip, ko gero, vyriausybė neduotų pinigų ir leidimo iš viso jį įgyvendinti, buvo nuspręsta, kad mokslo tikslais toks projektas būtų tikslingas.

Pavyzdžiui Barselonoje, organizacija tiria, kokios medžiagos yra vartojamos Barselonoje, jos apylinkėse, kokie yra žmonių, vartojančių medžiagas vartojimo įpročiai. Ši paslauga taip pat leidžia nuolat stebėti nelegalios narkotikų rinkos tendencijas ir pateikti įspėjimus vartotojams, kai atsiranda didelių pavojų sveikatai.

Taip pat, dažniausiai tie žmonės, kurie nebijo duoti savo kontaktų, yra kviečiami penktadienį ateiti į konsultacijas. Ateini ir tau papasakoja apie tavo medžiagą, papasakoja, kokios vartojimo rizikos, kaip saugiai vartoti. Iš esmės – žalos mažinimo informacijos teikimas. Dėl to tai pagrįsta, pateisinima. Tokiu pat būdu – grindžiant mokslu – testavimus daro tiek olandai, tiek britai.

80% projektas finansuojamas iš Katalonijos vyriausybės (Barselonoje), kita dalis iš kitų projektų ir panašiai. Mačiau dar jų puslapyje, kad jie ima mokestį, jeigu žmogus nori išsamaus medžiagos tyrimo, analizės (iš užsieniečių).

Saugaus medžiagų uostymo rinkinys. Plokščias paviršius (su atspindžiu), skirtas pasidėti medžiagai. Kortelė, skirta suformuoti „takeliui“. 2 popieriukai, skirti suformuoti vamzdelius, ir nosies dezinfekavimo skystis.

Lankeisi socialiniame klube. Gali papasakoti plačiau? Kodėl socialiniai?

Lankiausi dviejuose. Socialiniais jie vadinami dėl to, kad remiasi kaimynystės principu. Žmonės iš tos pačios kaimynystės, pavadinkim rajonu mūsų terminais, ateina į vieną vietą, kad parūkytų, ten pat įsigytų kanapių ar hašišo, pabendrautų, pakalbėtų apie kaimynystę ir kitomis jiems aktualiomis temomis.

Labai dažnas klubas turi tam tikrą aktyvizmo kryptį. Kažkas užsiima narkotikų politika, kažkas – žmogaus, moterų ar LGBT teisėmis. Šiedu klubai, kuriuose lankiausi – orientuoti labai aiškiai. Vienas į moterų teises, feministinę kryptį, kitas – į narkotikų politiką ir žalos mažinimą. Buvo gerai pasakyta – įstatymai negali drausti žmonių įpročių.

Ar tai – unikalus reiškinys?

Sakyčiau, kad taip. Nors kiek žinau, JAV irgi yra „socialiniai klubai“ , tačiau juose įsigyti kanapių negali. Juose galima vartoti kanapes, todėl dažnai jie vadinami kanapių vartojimo klubais.

Kaip patenkama į tokį klubą?

Kad patektum į klubą, tave turi kažkas pakviesti. Negali tiesiog ateiti ir tapti klubo nariu, tave turi rekomenduoti. Tuomet vyksta pusės valandos susitikimas su tavimi, toks interviu, per kurį aptariate, kaip čia viskas veikia. Tam tikra prasme, per pokalbį įvertinamas mental capacity – blaivus mąstymas, gebėjimas sprendimus priimti sąmoningai.

Tam, kad patektum į klubą, turi būtinai būti bent 18 metų. Taip pat svarbu, kad tu anksčiau būtum bandęs kanapių.

Kai ateini pirkti kanapių, paduodi savo nario kortelę, išsirenki iš sąrašo ko tu nori ir  kiek. Per savaitę galima 15 gr. daugiausiai. Per mėnesį, vadinasi, 60 gr.

Ar yra kokių nors įsipareigojimų?

Turi ateiti į visuotinį susirinkimą. Taip pat svarbu laikytis vidinių klubo taisyklių. Pavyzdžiui, gerbti kaimynus, netriukšmauti. Taip pat yra taisyklė, kad jei nusiperki kanapių socialiniame klube,  turi ten jas ir rūkyti, negali imti jų namo. Na, čia yra formali taisyklė, nes žmonės ima, perkasi. Tai taisyklė, kad jei pasiėmei kanapes namo, tai prašau nerūkyk čia, laiptinėje. Gerbk kaimynus. Esminis principas ir yra klubų – tu ne kažkokį darai kiemelyje parūkymą, o rūkai viduj, netrukdai kitiems, kam nepatinka ar gali sukelti norą paskambinti policijai…

Ir yra nario mokestis – 20 eurų per metus. Gauni kortelę ir su ja ateini pirkti.

Tiesa, taip pat yra „komerciniai“ socialiniai kanapių klubai. Ten labiau
„puošni“ aplinka. Palyginimui: jei socialiniame kanapių klube jautiesi kaip namie, tai „komerciniame“ socialiniame klube jautiesi kaip kavinėje.

Tokie klubai dažniausiai įsikūrę centre, kuriame brangesnė patalpų nuoma. Kanapių kainos čia taip pat gerokai didesnės. Kita vertus, užsieniečiui, turistui jų gauti čia taip pat kur kas lengviau. Man jie kažkiek panašūs į Amsterdamo coffee shop’us, o ne socialinius kanapių klubus.

Bet jie savo viduje skirsto, nėra oficialaus skirstymo?

Nėra. Supranti, kai matai kainų skirtumus. Vienam klube kainuoja 20 eurų tie keturi gramai, kitame tie patys keturi gramai – 50 eurų. Ta pati rūšis, viskas tas pats, o kaina skiriasi.

Ir jie nesiremia jokiais kaimynystės principais. Oficialiai remiasi, bet nėra to, kad susirenki aptarti aktyvizmo, planų, ką mes veiksim kartu. Nueini, nusiperki, išeini.

Na ir yra gatvėje parduodama kanapė, kuri yra labai pigi, dažniausiai iš Maroko. Jos labai lengva gauti. Pirmą dieną atvažiavom ir jau po penkių minučių žinojome, kur jų galima įsigyti. Tai lengviausias būdas įsigyti kanapių.

Socialiniuose klubuose, beje, galima atsiskaityti tik banko kortele. Negali atsiskaityti grynais. Tai yra tam tikras barjeras, dėl kurio žmonės bijo registruotis į socialinius klubus. Bijo, kad teisėsaugos institucijos gali sekti jų banko sąskaitas.

Kanapių kainynas.

Kiek klubuose yra  narių?

Klube, kuriame lankėmės šiuo metu yra šimtas narių. Po reformos. Reforma įvyko įsikišus policijai, jai ėmus daryti neteisėtus reidus. Pagal asociacijų įstatymą daugiausiai gali būti 650 narių.

Santykiai su policija ne tokie draugiški kaip narkotikų testavimo organizacijos atveju… Kodėl?

Policija du kartus reidavo socialinį klubą, septynis kartus – vietą, kurioje auginamos kanapės ir konfiskavo kanapes, apie 30kg. Policijos teigimu, klubas pažeidė įstatymus, neaišku kiek ko augino.. Vis tik teismus laimėjo klubas, įrodęs, kad reidai buvo neteisėti ir nepagrįsti.  Bet konfiskuotas turtas kažkur dingo..

Ar nekalbama apie galimybę vartoti kitas medžiagas?

Ne, tačiau norima didesnio reguliavimo. Turėti ne tik socialinius klubus, bet ir parduotuves, kuriose būtų galima pardavinėti kanapes. Kitaip tariant, siekiama reguliuojamos rinkos.

Apie kitas medžiagas klubų atstovai kaip ir nekalba, bet yra ne prieš. Jie pasisako, kad yra už visų medžiagų dekriminalizavimą, palaiko atvirą narkotikų politiką, labai palaikančiai žiūri.

Socialiniai klubai dalį savo pinigų skiria įvairioms organizacijoms, kurios užsiima žalos mažinimu. Tai kaip socialinis verslas.

Priemonės suktinei susisukti. Filtrai, popierėliai, dubenėlis kanapei padėti, kanapių žiedų smulkintuvas, žiebtuvėlis.

O kokie Tavo pačios įspūdžiai iš vizito?

Atmosfera labai high. Tiesą pasakius, tikėjausi sutikti jaunimėlį, hispteriukus, bet kai mes atėjom ten pamatėm 60–70 metų senjorus, berūkančius džointukus. Pas mus tikriausiai ne tiek kanapių rūkymas, bet žmogus, vartojantis kanapes yra stigmatizuojamas, jam prilipdomos kažkokios etiketės, išstumiančios asmenį iš socialinių normų paraščių. O štai Ispanijoje – žmonės susirūpinę daug aktualesniais klausimais (tiek žmogaus teisių, tiek socialiniais–ekonominiais). Jiems visiškai nesvarbu, tu rūkai kanapes, ar ne. Juk tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

Ir žinoma, socialiniai klubai yra puikiausias pavyzdys to, kaip prie kanapių suktinės galima ne tik sustiprinti kaimynystės ryšius, bet ir aptarti pačius aktualiusius žmogaus teisių, sveikatos bei politikos klausimus.

Patiko? Skirkite šiek tiek laiko palaikyti mus Patreone!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.