FESTIVALIAI 2018: MEDŽIAGŲ SUDĖTIES NUSTATYMAS PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE

Jauna Banga zalos mazinimo paslaugos festivaliuose

Šią vasarą „Jauna banga“ muzikos festivaliuose pirmą kartą Lietuvoje lankytojams pasiūlė psichoaktyviųjų medžiagų sudėties nustatymo paslaugą (kitaip tariant, galimybę pažiūrėti, ar juodojoje rinkoje įsigyta tai, ko ir tikėtasi). Naujovę lydėjo konsultavimas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos klausimais, sveikatos apsaugos ir žalos mažinimo informacijos teikimas bei paskaita, supažindinusi festivalių dalyvius ne tik su medžiagų sudėties testavimo būdais ir instrukcijomis, bet ir su Vakarų valstybių narkotikų politika ir praktikomis. Dirbtuvėse pasakojome, kaip dar 1992 m. pradėta vykdyti medžiagų sudėties testavimo paslauga, diskutavome, kodėl prireikė net kelių dešimtmečių kol ji (šiemet!) pasirodė Lietuvoje, supažindinome su žalos mažinimo filosofija ir atsiradimo istorija. Sulaukėme daug klausytojų ir džiaugėmės matydami visų susirinkusiųjų susidomėjimą. Visiems kartu mums pavyko iškelti klausimus apie tai, kokia yra praeities ir kokia turėtų būti ateities narkotikų politika.

Vykdydami medžiagų sudėties testavimus, stengėmės rinkti statistiką, ragindami dalyvius pildyti anketas. Ačiū tiems, kas skyrėte laiko, nes tokia statistika mums padeda šiek tiek daugiau sužinoti apie Lietuvoje cirkuliuojančias narkotines medžiagas ir fiksuoti jų vartojimo tendencijas.

 

Festivalio metu buvo išdalintas 51 medžiagų sudėties nustatymo testas, kurių didžiausią kiekį (27)  sudarė MDMA ir (met)amfetaminui skirti nustatyti rinkiniai. Dar išdalinti 9 testai sintetiniams katinonams nustatyti, 7 kokainui, 1 psilocibinui ir 1 sintetiniams kanabinoidams.

 

Taigi, ką galima pasakyti iš surinktų duomenų?

 

Pirmiausia, kodėl žmonės apskritai naudojosi naująja medžiagų testavimo paslauga? Įvertinus atgalinį ryšį, galima daryti išvadą, jog pagrindinis testavimo motyvas – susidomėjimas naujove, smalsumas, neretai ir nuoširdus susirūpinimas, abejonės dėl narkotinės medžiagos sudėties ir jos kokybės.

 

Vidutinis vartotojo amžius yra 25 metai, 90 proc. vartotojų sudaro vyrai, jau turintys medžiagų vartojimo patirties. Anketinė informacija leido aptikti tik vieną asmenį, kuris pažymėjo vartojęs narkotinę medžiagą pirmą kartą (LSD, vyras, 17 metų). Tai, kad testavimo paslauga naudojosi ir medžiagų vartojimo patirtį turintis brandesnio amžiaus jaunimas, rodo, kad sveikatą saugoti ir priimti racionalesnius sprendimus nori tiek eksperimentuojantys, tiek „patyrę“. Džiugu!

 

Absoliuti dauguma vartotojų testuotomis medžiagomis dalinosi su draugais ar pažįstamais, kurių skaičius siekė nuo 1 iki 10 asmenų.  Apie 40 proc. žmonių, pildžiusių anketas, medžiagą įsigijo festivalio teritorijoje, 40 proc. – atsivežė ją su savimi. Likusią dalį sudarė žmonės, kuriuos pavaišino draugai, kurie  gavo dovanų ar užsisakė internetu. Likusieji nenorėjo atskleisti, kokiomis aplinkybėmis narkotinę medžiagą įsigijo.

Išdalintų testų skaičius ir rūšys rodo, kad natūralios kilmės medžiagų testavimo poreikio beveik nebuvo – išduotas tik vienas natūralios kilmės medžiagos (psilocibino, t. y. magiškųjų grybų) ir 1 sintetinių kanabinoidų testas. Tikėtina, kad tokius rezultatus lemia didesnis pasitikėjimas natūralios kilmės narkotinėmis medžiagomis ir pasitikėjimas gebėjimu jas atpažinti. Kitaip yra su sintetinėmis medžiagomis – jos testuotos kur kas dažniau, tarp jų ypač dažnai testuoti sintetinės kilmės stimuliantai. Gerai, kad įtariau ir su didesniu nepasitikėjimu vertinate šių medžiagų rinką! Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nebuvo sintetinių katinonų ir sintetinių kanabinoidų testų poreikio. Kadangi, labiau informavus apie sintetinius katinonus, testų poreikis tarp besikreipusių žmonių išaugo, galima daryti išvadą, kad šių testų nepaklausumas yra tiesiogiai susijęs su informacijos trūkumu. Komanda taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkoje vis dažniau pasirodant sintetiniams kanabinoidams, kurių išvaizda gali būti apgaulinga, atsiranda švietimo apie sintetinius kanabinoidus poreikis. Jis padidintų atidesnio medžiagų vertinimo ir saugumo priemonių taikymo tikimybę.

Tiriant medžiagų grynumą pastebėta, kad uostamiestyje tikrintas kokainas buvo didesnio grynumo, nei tikrinant mėginius šalies rytuose. Dažniausia MDMA priemaiša – sintetinis katinonas metilonas (angl. methylone). Kadangi kitų priemaišų testavimo galimybės nebuvo, sunku pasakyti, kas dar gali būti rasta Lietuvoje aptinkamo MDMA sudėtyje.

 

Apklausos dalyviai testavimo galimybę vertina tik gerai arba labai gerai ir pažymi, kad didesnis šios paslaugos prieinamumas ateityje yra itin svarbus. Testavusieji taip pat atkreipia dėmesį, kad vertėtų testuoti medžiagas festivalio teritorijoje ir informuoti festivalio dalyvius apie rezultatus – taip būtų galima tinkamai įvertinti rizikas, esančias festivalyje. Tikslesni ir daugiau medžiagų sudėtyje rodantys testai, taip pat trokštamas dalykas.

 

Galiausiai, galime daryti išvadą, kad teikta paslauga pasiteisino, ja noriai naudojosi ir savo saugumu rūpinosi nemaža dalis psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų. Tikimės, kad jau netolimoje ateityje pavyks išplėsti paslaugos prieinamumą ir rasti lėšų profesionalesnei medžiagų sudėties testavimo įrangai. Iki kitų renginių!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.