Kokainas

Kokainas – natūralus alkaloidas, randamas augalo Erythroxylon coca (tikrasis kokainmedis), natūraliai augančio Meksikoje, Pietų Amerikoje, Vakarų Indijoje, Indonezijoje, lapuose. Šiuose į arbatą panašiuose džiovintuose lapuose yra apie 2 proc. kokaino. Kokainas yra ne tik vienas žinomiausių narkotikų, bet ir vienas iš seniausiai vartojamų pasaulyje. Jau VI a. Andų kalnų gyventojai (dabartinė Peru, Bolivijos, Ekvadoro teritorijos) kramtė ar čiulpė kokainmedžio lapus kartu su citrinomis ar šermukšnių uogomis. Kokainas, esantis augalo lapuose didina ištvermę, pašalina nuovargį ir alkio jausmą, toks poveikis buvo naudingas dideliame aukštyje ir kalnuose sunkiai dirbantiems žmonėms. Kalnakasybos darbininkai Anduose kokos lapus kramto iki šiol. Inkai 1100 m. vartojo seiles su kokainu vietinei nejautrai sukelti atliekant ritualines procedūras, o XVI a., Ispanijai užkariavus Pietų Ameriką, kokos lapai buvo kramtomi religinių apeigų metu.

Europoje kokaino vartojimas prasidėjo tik XIX a. II pusėje, kai 1857 m. Vokietijos laboratorijoje jis pirmąkart buvo išskirtas iš džiovintų, atvežtų iš Peru, kokos lapų. 1884 m. Amerikos gydytojas Karlas Koleris šią medžiagą panaudojo kaip vietinį anestetiką akių chirurgijoje. Farmacinės kompanijos kokainu pradėjo prekiauti kaip vaistu, turinčiu aibę indikacijų, pvz., karščiavimui malšinti sergant šienlige.

Vis dėlto, kokainas visame pasaulyje išpopuliarėjo kaip stimuliacinis preparatas, kurį rekomendavo vartoti net Zigmundas Froidas, o Artūro Konan Doilio detektyvuose yra giriamas intraveninis kokaino vartojimo būdas. Taip pat jis buvo įvairių eliksyrų bei gėrimų, skirtų jėgų atstatymui ir nuovargio pašalinimui, sudėtinė dalis. XX a. jis trumpai buvo naudojamas gėrimo „Coca Cola“ gamyboje, tačiau jo pradėta atsisakyti nuo XX a. vidurio, kai daugelyje šalių nuo 1960 m. jis tapo nelegalus.

Kaip atrodo ir yra vartojamas


Kokainas (benzoilmetilekgoninas) po ekstrakcijos iš kokos lapų yra gryninamas į hidrochloridinę druską, kuri yra baltų kristalų pavidalo. Šis kokainas yra uostomas (kitaip vadinamas „uostomu sniegu“, „sniegu“, „koksu“). Iš kokaino hidrochlorido pašalinus šarminį radikalą, gaunamas beveik grynas (angl. „free basing“ preparatas, sudėtyje turintis 85 – 90 % kokaino – krekas. Rūkant jis traška, todėl nuo angliško žodžio crackle yra pavadintas kreku. Jis gali būti rūkomas karštoje pypkėje (ar užšlakstant jo ant cigaretės) arba inhaliuojamas kaitinant jį virš ugnies padėjus ant aliuminio folijos. Krekas atsparus aukštai temperatūrai, todėl tik garuoja. Dėl tirpumo riebaluose, rūkant ši medžiaga pradeda veikti taip pat greitai, kaip ir vartojant intraveniniu būdu. Krekas gali būti ir švirkščiamas, bet prieš vartojimą jį reikia sumaišyti su rūgštimis, jog pasidarytų tirpus. Dažnai vartojama šarminė kokaino forma, vadinamoji kokaino bazė, sudėtyje turinti 40 – 85 proc. kokaino sulfato. Gaunama ekstragavimo būdu, kuomet žali kokos lapai išdžiovinami, sumaišomi su sieros rūgštimi ir po to kokaino bazė nusodinama su natrio hidrokarbonatu. Ši forma vartojama taip pat kaip ir krekas. Kreko vartojimas daug pavojingesnis nei kokaino uostymas. Uostant dėl nosies kraujagyslių susitraukimo narkotiko absorbcija mažėja, o krekas yra grynesnis produktas, jo absorbuojasi daugiau.

 

This is the Sudžiovinti kokaino lapai

Veikimo trukmė

Veikimo trukmė priklauso nuo kokaino vartojimo būdo, dozės, tolerancijos jam. Švirkščiant/rūkant/inhaliuojant poveikis juntamas po 1 sekundės, o stipriausias poveikis pasireiškia po 3-5 min. Veikimo trukmė – 15 min. Šie vartojimo būdai yra ypač pavojingi, kadangi krekas labiausiai skatina priklausomybės atsiradimą.

Daugelis kreko vartotojų vartoja pakartotines preparatų dozes tam, kad pasiektų kelių sekundžių trukmės euforiją ir išvengtų  po 5-7 min. ateinančios depresyvios būsenos, todėl jie šias kokaino formas rūko ar inhaliuoja 12- 24 val, kol išsenka ir užmiega. Kai uostoma, veikimo pradžia po 1-5 min, stipriausias poveikis pasireiškia po 20-30 min. Veikimo trukmė iki 90 min.

Kokainas yra metabolizuojamas kepenų fermentų ir išskiriamas su šlapimu metabolitų pavidalu. Patį kokainą šlapime galima nustatyti tik per pirmas kelias valandas nuo pavartojimo, tačiau jo metabolitai, pvz.: benzoilekgoninas, šlapime aptinkami ir po 48-78 val.

Poveikis

Kokainas vartojamas dėl stipraus stimuliacinio poveikio centrinei nervų sistemai. Dėl padidėjusio neuromediatorių išsiskyrimo pirmiausia stimuliuojama smegenų žievė. Pavartojus pasireiškia:

  • Euforija
  • Mažėja nuovargio jausmas
  • Didėja motorinis aktyvumas
  • Širdies susitraukimų dažnio padidėjimas (tachikardija)
  • Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas (hipertenzija)
  • Platūs vyzdžiai
  • Prakaitavimas
  • Išsausėja gleivinės
  • Nerimas, sąmonės sutrikimai

Perdozavus kokaino galimi:

Neurologiniai simptomai: sudirginimas, traukuliai, sutrikusi sąmonė, nevalingas drebulys, migreną primenantys galvos skausmai, insultas ir kt.

Psichikos simptomai: psichozė, ypač jauniems asmenims, haliucinacijos, paranoja ir kt.

Širdies ir kraujagyslių sistema: skausmas krūtinėje,  pakitimai EKG (elektrokardiogramoje), aritmijos, miokardo infarktas ir kt.

Oda, akių, nosies pakitimai: oda blyški, prakaituota, sausa burnos gleivinė, išsiplėtę vyzdžiai, galimas sutrikusi rega. Dėl ilgalaikio kokaino uostymo atrofuojasi nosies gleivinė, pažeidžiama nosies pertvara.

Virškinimo sistema: žarnų kraujotakos sutrikimai.

Kitos: kvėpavimo sistema labai pažeidžiama kokainą rūkant, nes gali išprovokuoti astmines būkles, atsiranda termoreguliacijos sutrikimai, literatūroje aprašyti atvejai, kai komplikuojasi iki inkstų ūminio nepakankamumo.

Toksinė kokaino dozė priklauso nuo esančios ar ne tolerancijos preparatui piktnaudžiaujant juo. Pirmą kartą pavartota į nosį net 25 mg dozė kokaino dozė gali sukelti mirtį. Todėl su šia medžiaga reikia elgtis atsargiai bei nusprendus ją vartoti vadovautis tolimesniais žingsniais.

Saugesnio vartojimo atmintinė:

  • Nemaišysiu kokaino su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.
  • Prieš vartodamas kokainą būsiu bent šiek tiek pavalgęs.
  • Pradėsiu nuo nedidelės dozės, kol rasiu sau tinkamą.
  • Nevartosiu antros dozės, kol nepraeis bent 90 min.
  • Nevartosiu jokių medikamentų, galinčių sukelti stiprų šalutinį poveikį ar net mirtį.
  • Pasinaudo reagentiniu testu nustačiau ir esu tikra (-as), kad joje yra kokainas arba pasinaudojau testu priemaišoms nustatyti.
  • Savo turimą medžiagą išsitestavau su reagentiniu testu ir esu tikra/s, kad joje yra kokainas, kaip ir tikėjausi. Taip pat, pasinaudojau testu, padedančiu nustatyti kokaine esančias priemaišas.
  • Medžiagą vartosiu saugioje, patikimoje aplinkoje.
  • Suprantu, jog kokaino nesunku perdozuoti, todėl elgsiuosi ypač atsakingai.

Kokainas ir kitos medžiagos

  • Vartojant kokainą su tam tikrais antidepresantais padidėja ryškios hipertenzijos, hipertermijos rizika ar net galima mirtis.
  • Amfetaminų grupės medžiagos vartojamos kartu su kokainu padidina gyvybei pavojingų aritmijų atsiradimą. Šio derinio kartu vartoti nevertėtų.
  • Dalis žmonių mano, jog vartojant kokainą ir alkoholį sustiprės kokaino euforinis poveikis ir nebus blogų pojūčių kitą dieną. Tačiau šių medžiagų vartojimas kartu didina kokaino toksinį poveikį: susidaro nauji aktyvūs metabolitai, kurie toksiškai veikia širdį, kepenis ir kitus organus. Didėja širdies priepuolio rizika ar net galima mirtis.

Įdomūs faktai apie kokainą

1. Šių dienų vartojimo tendencijos

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras savo 2020 m. ataskaitoje teigia, jog esama požymių, kad Europoje populiarėja kokainas. Tai yra dažniausiai vartojamas neteisėtas stimuliuojamasis narkotikas; jo vartojimas labiau paplitęs pietinėse ir vakarinėse šalyse. Apskaičiuota, kad nors kartą gyvenime kokainą išbandė 18,0 mln., arba 5,4 proc., Europos (15–64 m. amžiaus) suaugusiųjų. Iš jų per paskutinius 12 mėn. šį narkotiką vartojo apie beveik 3  mln., arba 2,4  proc., jaunų 15–34 m. amžiaus suaugusiųjų. Kokaino vartojimo mažėjimo Europoje tendencijų, kurios buvo nurodomos ankstesniais metais, iš naujausių apklausų rezultatų nebematyti.

2. Hospitalizacijos dėl kokaino vartojimo.

2017 metais Europoje kokainas buvo pirmoje vietoje iš 25 narkotinių ir psichotropinių medžiagų pagal patekimo į ligoninę atvejų skaičių.

pav. 1 25 populiariausi narkotikai, dėl kurių kontroliuojamose ligoninėse 2017 m. Europos šalyse buvo skubiai gydomi pacientai [3].

3. Vartojimas Lietuvoje

Nacionaliniai tyrimai rodo, jog 2013 metais tarp naktinių klubų lankytojų – 7 proc. apklaustųjų bent kartą gyvenime buvo bandę kokaino, o 2,6 proc. – per paskutinius 12 mėn. (Tyrime tai antras populiariausias narkotikas po marihuanos). Su Lietuvos aukštųjų mokyklų studentais atliktas tyrimas parodė, kad 1,8 proc. studentų bent kartą yra bandę kokaino, 0,7 proc. per paskutinius 12 mėn.

4. Vandentiekio tyrimai

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų mėginiai reprezentuoja beveik 1 milijono Lietuvos gyventojų populiaciją, kuri naudojasi centralizuotu vandentiekiu, o ten buvo ieškoma nelegalių narkotinių medžiagų (marihuana, kokainas, MDMA) skilimo produktų. Palyginti su 2018 m. duomenimis, 2019 m. tyrimas parodė tolesnį kokaino vartojimo augimą. Kokaino koncentracijų augimas nuotekų mėginiuose užfiksuotas 2016 m. ir nuo to laiko nuolat auga daugumoje miestų. Kokaino vartojimas augo visuose trijuose tyrime dalyvavusiuose Lietuvos miestuose. Didžiausias augimas stebimas Klaipėdoje (40 proc.) ir Vilniuje (52 proc.). Lietuva, kaip Šiaurės Rytų Europos šalis, išsiskiria nedideliu kokaino vartojimo paplitimu tarp kitų Europos šalių. Savaitgalį išauga kokaino vartojimas visuose miestuose: Klaipėdoje beveik 51 proc., Vilniuje 49 proc., Kaune – net 78 proc., palyginti su kokaino vartojimu darbo dienomis.

pav. 2 Kokaino koncentracijos palyginimas tarp Lietuvos miestų

5. Kokainas vaikams.

Populiarėjant kokainui jis buvo maišomas su viskiu, gaiviaisiais gėrimais, vynu, vaistiniais tonikais, jo buvo cigaruose, įvairių vaistų ir „Coca-cola“ sudėtyje. Kokainas vos už keliasdešimt centų buvo prieinamas visose JAV vaistinėse! Buvo sakoma, jog šios medžiagos vartojimo įpročiai prilygsta kavos ir arbatos vartojimo įpročiams. Tačiau kokainas buvo populiarus ne tik tarp suaugusiųjų. Ši medžiaga buvo net vaikams skirtų dantų skausmą malšinančių vaistų sudėtyje.


Autoriai: „Jaunos bangos“ savanoriai Domantas ir Marina

Daugiau skaityk…

  1. Reingardienė D, Vilčinskaitė J, Pilvinis V, Stasiukynienė V, Stonys A, Adomaitienė V. Apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kaunas, 2007. (p. 54-62)
  2. Connection BH. Contemporary Reviews in Cardiovascular Medicine. Circulation. 2007;116:77-84.
  3. Maraj S, Figueredo VM, Lynn Morris D. Cocaine and the heart. Clinical Cardiology: An International Indexed and Peer‐Reviewed Journal for Advances in the Treatment of Cardiovascular Disease. 2010 May;33(5):264-9.
  4. Cone EJ. Pharmacokinetics and pharmacodynamics of cocaine. Journal of analytical toxicology. 1995 Oct 1;19(6):459-78.
  5. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas. Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai. 2020. [internetinis puslapis] https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/46791%20NTAKD%20metinis%20pranesimas%20web.pdf [žiūrėta 2021-01-27]
  6. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Lisabona, 2019. [internetinis puslapis] https://www.emcdda.europa.eu/edr2019 [žiūrėta 2021-01-27]
  7. Dobrovolskij V, Stukas R. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai. Sveikatos mokslai. 2014(3):16-22.