MDMA (Ekstazi)

Nors MDMA išvydo pasaulį dar 1912 m., žinomumą ši medžiaga įgavo tik praėjus šešiasdešimčiai metų, t.y. daugmaž 1970-1980-aisiais. Mažai kam žinoma, tačiau iš pradžių 3,4-metilendioksimetamfetaminas, kitaip vadinamas MDMA arba ekstazi įgijo populiarumą tarp mokslininkų, o tik vėliau tapo vakarėlių žvaigžde.

MDMA cheminės struktūros panašumas į amfetaminą ir meskaliną suteikia jai atitinkamas farmakologines savybes ir priskyrimą pagal klasifikaciją tiek stimuliantams, tiek haliucinogenams bei užtikrina vietą empatogenų grupėje. Pogrindžio tautosaka byloja, kad medžiagą norėta pavadinta empathy, tačiau ecstasy pardavimui tiko labiau.

Skirtingai nei kiti stimuliantai, tokie kaip kokainas ir kiti amfetaminai, ekstazis pasižymi šiek tiek stipresniu poveikiu serotonino sistemai. Grynas MDMA turi farmakologinių panašumu su psichodeliku meskalinu, todėl tiek dėl funkcinių, tiek struktūrinių panašumų MDMA turi potencialų terapinį pageidaujamą poveikį PTSS gydymui ir šiuo metu JAV yra atliekami plataus masto klinikiniai tyrimai. Kadangi ši medžiaga yra plačiai asocijuojama su vakarėliais būtent dėl savybės suteikti energijos ir ištvermės, reikalingų šokių aikštelėje, noro bendrauti su kitais ir rodyti meilę bei apsikabinti, tai gali padėti psichologinę traumą patirusiems asmenims, kenčiantiems nuo agresijos priepuolių, socialinio nerimo ir nepasitikėjimo aplinkiniais.

Kaip atrodo ir yra vartojama

Medžiagai pasižymi kartoku skoniu ir dažniausiai sutinkama tablečių (toliau – ekstazi) arba kristalinių miltelių (toliau – kristalai) pavidalu. Ekstazi tabletės, kurių esama įvairių spalvų ir formų, dažniausiai vadinamos “ratais”, o milteliai – “emke”.


MDMA tablečių pavidalu. Šaltinis: thedrugclassroom.com

Ekstazi tabletės ir kristalai gali būti nuryjami. Kartais kristalai yra įtrinami į dantenas arba įsukami į cigaretės popierėlį ir vėliau prarijami. Pastarasis vartojimo būdas vadinamas bombingu (angl. bombing). Saugiausia miltelius įberti į kapsulę, tokiu būdu apsaugant virškinamąjį traktą nuo įbrėžimų, kurie gali sukelti vidinį kraujavimą.

Veikimo trukmė

Medžiaga pradeda veikti po 20-70 minučių, stipriausias poveikis jaučiamas praėjus 2-3 val, o bendrai trunka 3-5 valandas. Ekstazio gyvavimo pusperiodis yra 8 valandos, tai prisimentant klinikinės farmacijos taisyklę, kad pilnam medžiagos pasišalinimui iš organizmo reikia 5 gyvavimo pusperiodžių, ekstazio pėdsakų nebus aptikta kūne praėjus 40 valandų.

Dozavimas

  • maža: 40-75 mg
  • vidutinė: 75-125 mg
  • didelė: 125 – 175 mg
  • ypač didelė: 175+ mg

Veikimo mechanizmas

MDMA nesąveikauja su receptoriais, bet veikia neuromediatorių, vadinamų monoaminais, pernašą. Monoaminai – tai dopaminas, noradrenalinas, adrenalinas, serotoninas ir melatoninas. Neuromediatoriai veikia posinapsinius receptorius ir sukelia poveikį: tam, kad jie ten patektų, reikalingi baltymai-transporteriai, tam, kad neuromediatoriai nesikauptų sinapsėje, reikalingi juos skaidinantys baltymas. Ekstazis blokuoja monoaminų pernašoje dalyvaujančius baltymus. Šių baltymų funkcija yra grąžinti monoaminus į presinapsinį neuroną pakartotinam panaudojimui. Ekstazis gali būti pernešamas ir neuromediatorius skaidinačių baltymų pagalba, galimai tai ir didina jo neurotoksiškumą.

Iš pradžių MDMA sukelia monoaminų kiekio organizme pliupsnį, po to jis mažėja. Po medžiagos pavartojimo kelias dienas gali kankinti letargija, prislėgtos nuotaikos, atminties ir koncentracijos sumažėjimas.

Poveikis

Ekstazis ne tik  sukelia ekstroversiją ir laimės bei artumo su kitais jausmą, bet slopina neigiamų emocijų, tokių kaip liūdesys, baimė ar pyktis suvokimą. Mes negalime jausti to, ko neatpažįstame. Tarp kitko, dėl šių savybių ekstazis yra naudojamas ir vedybų patarėjų. Taip pat MDMA vartojamas dėl stipraus stimuliacinio poveikio centrinei nervų sistemai ir dėl realybės suvokimą keičiančių (haliucinogeninių) savybių.

Pavartojus pasireiškia:

  • Mažėja nuovargio jausmas
  • Euforija
  • Ekstroversija (noras bendrauti su kitais)
  • Empatijos jausmas
  • Noras apkabinti kitus
  • Didėja seksualinis potraukis aplinkiniams
  • Didėja motorinis aktyvumas
  • Haliucinacijos (garsų matymas, spalvų girdėjimas)
  • Širdies susitraukimų dažnio padidėjimas (tachikardija)
  • Troškulys
  • Kūno temperatūros padidėjimas
  • Gausus prakaitavimas
  • Praėjus poveikiui galimas sunkus nuovargis, depresinės nuotaikos

Esant stipresniam poveikiui nei buvo tikimąsi ar perdozavus   galimi:

Neurologiniai simptomai: sudirginimas, bružinimas dantimis, raumenų spazmai, neramių kojų sindromas, sutrikusi sąmonė, nevalingas drebulys, migreną primenantys galvos skausmai, insultas ir kt.

Psichikos simptomai: nerimas, psichozė, ypač jauniems asmenims, haliucinacijos, paranoja ir kt.

Širdies ir kraujagyslių sistema: skausmas krūtinėje,  pakitimai EKG (elektrokardiogramoje),arterinio kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzija), aritmijos, miokardo infarktas ir kt.

Oda, akių, nosies pakitimai: oda blyški, prakaituota, sausos gleivinės, išsiplėtę vyzdžiai, galima sutrikusi rega.

Virškinimo sistema:apetito stoka, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Serotonino sindromas:galvos skausmas, raumenų skausmas, labai stiprus nerimas, susijaudinimas ir emocinė įtampa, nenustygstamumas, sumišimas ir irzlumas. Sunkiais atvejais gali atsirasti tokių simptomų: realybės jausmo praradimas, orientacijos sutrikimas, atsiskyrimo nuo savo kūno įspūdis, atitrūkimo nuo gyvenimo jausmas, jausmų praradimas, spengimas ausyse, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, asmenybės pokyčiai, haliucinacijos, traukuliai, nevalingi judesiai, sustingimo ir negalėjimo lengvai judėti jausmas, širdies veiklos sutrikimai, sąmonės praradimas.

Ar MDMA yra saugi medžiaga? 

2000 metais JAV žurnalistė Vickie Maybrey laidoje pasakė: „Ekstazi niekuo nesiskiria nuo kreko ar heroino“ bei pavadino MDMA pavojingiausiu narkotiku Amerikoje. Nieko keisto, bauginimo buvo nemažai, pavyzdžiui, dešimtajame dešimtmetyje plito mitas, kad nuo MDMA vartojimo smegenyse atsiranda skylės. Aišku, tokie mitai buvo paneigti, o psichoaktyviųjų medžiagų pavojingumo skalėje MDMA atsiranda žemoje pozicijoje:


Šaltinis: Nutt, D; King, LA; Saulsbury, W; Blakemore, C. Development of a rational scale to assess the harm of drugs of potential misuse” 2007.

Kita vertus, tai visai nereiškia, kad MDMA vartojimas yra saugus. Būtina atsižvelgti į tai, kad klinikiniuose tyrimuose naudojamas ekstazis yra grynas, jame nėra nežinomos kilmės priemaišų, jo dozavimas yra tikslus ir turi tiek mokslinį, tiek terapinį vartojimo pagrindą, kuo tikrai nepasižymi gatvės narkotikai, o vartotojai dalyvauja farmakologinėje ruletėje, turinčioje nemažai panašumų su rusiška. Norint išvengti ekstremalaus ir pavojingo žaidimo su nežinoma baigtimi būtina atlikti medžiagų priemaišų nustatymo testą.

Yra užfiksuota ne tik apsinuodijimų, bet ir mirties atvejų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, per šešerius metus (1996-2002) užfiksuotos 202, o 2018 metais net 92 su MDMA vartojimu susijusios mirtys.


Kitų medžiagų priemaišos rastos tablečių ir kristalo formos MDMA medžiagoje. Šaltinis: idpc.net

Vartojant MDMA gali ištikti serotonino sindromas. Serotonino sindromui būdinga aukšta temperatūra, pasimetimas, raumenų nekontroliavimas, galvos skausmas, drebulys. Jei žmogus negydomas, tai gali turėti rimtų pasekmių. Jeigu pastebėjote šiuos požymius, nedelsiant kreipkitės į medikus.

Sąveika su kitomis medžiagomis

Svarbu atkreipti dėmesį, kad perdozavimo riziką ypač didina kartu su MDMA vartojamos kitos medžiagos – net jei tai kasdienybėje vartojami vaistai. Kadangi MDMA veikia dopamino, noradrenalino, adrenalino, serotonino ir melatonino pernašą organizme atitinkamai jis sąveikaus su medžiagomis, veikiančiomis šių neuromediatorių kiekį bei receptorius.

Ypatingai svarbu atsižvelgti į MDMA sąveiką su selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ir selektyviais norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOi) bei kitais serotonino receptorius veikiančiais vaistais ir junginiais: galimas serotonino sindromo sukėlimas, kuris pasireiškia ne tik psichologinės būklės neigiamais reiškiniais, bet ūmiu atveju gali būti gyvybei pavojingas.

MDMA sąveikos su opioidais yra gyvybiškai pavojingos: gali sukelti traukulius, aritmijas ir širdies priepuolius. Taip pat reikia vengti vartojimo su kofeino ir alkoholio sudėtyje turinčiais gėrimais – didėja dehidratacijos pavojus.

MDMA žalos mažinimo atmintinė

  • Nevartosiu, jei turiu aukštą kraujospūdį, širdies ligą, sergu epilepsija (arba nustatyti epilepsijos atvejai mano šeimoje), diabetu, kepenų ligomis
  • Nurysiu ketvirtį turimos medžiagos, palauksiu valandą ir, jei neatsirado nemalonių, įtartinų pojūčių, suvartosiu likusią dalį.
  • Kartu su MDMA nevartosiu jokių kitų psichoaktyviųjų medžiagų, ypač alkoholio.
  • Vartosiu skysčius, tačiau ne daugiau nei 250 ml (jei nesu aktyvus) ar 500 ml (jei esu aktyvus, pavyzdžiui, šoku) per valandą. MDMA vartojantys žmonės gali jaustis labai ištroškę, tačiau MDMA skatina skysčių susilaikymą organizme, todėl didėja rizika apsinuodyti vandeniu.
  • Geriausias skystis – vitaminais ir mineralais prisotintas vanduo.
  • Vartojant MDMA nesunku perkaisti. Tokiu atveju, dėsiu šaltus kompresus ant kaktos, kelių ar alkūnių sulenkimų, pažastų.
  • Atsimink, kad praėjus medžiagos poveikiui gali jaustis nesavas, prislėgtos nuotaikos, pavargęs. Jeigu nusprendei vartoti šią medžiagą, spausk čia ir apžiūrėk saugesnio vartojimo lankstinuką, bei lentelę, kurioje nurodomas medžiagų maišymo pavojus.

Įdomūs faktai

  • Dėl palyginus trumpo (MDMA vidutiniškai stipriau veikia 4 valandas, vėliau poveikis ima slopti) ir švelnaus veikimo, MDMA įvardijama kaip turinti didžiausią potencialą pritaikymui medicinoje. Tikimasi, kad ji ypač pasitarnaus potrauminio streso sindromo gydyme, kadangi pacientui kur kas lengviau pažvelgti į ypač sudėtingus įvykius ir potyrius, kalbėti apie juos, jausti susitaikymą.
  • Psichoterpeutai ypač vertino MDMA savybę stipriau veikti emocijas, o ne mąstymą. Kitaip nei ankstesnėse psichoterapijose su LSD ar haliucinogeniniais grybais, pacientai terapijos metu galėjo išlikti susikoncentravę, aiškiai mąstyti bei kalbėti, o praėjus medžiagos poveikiui prisimindavo savo būseną, veiksmus ir mintis veikimo metu. Visa tai leisdavo integruoti naujas patirtis ir tiesė kelius ilgalaikiam asmenybės augimui. Tam tikra prasme medžiaga padėdavo atsikratyti daugybės gynybinių mechanizmų ir grįžti į pirmapradę būseną. Dėl to psichoterapeutų tarpe ji dažnai buvo vadinta Adomu – pirmuoju Dievo sukurtu žmogumi.
  • Reguliarus ekstazio vartojimas gali sukelti nerimą ir depresiją, kurios simptomai gali kankinti visą gyvenimą. Atlikus tyrimus su pėlėmis bei bezdžionėmis buvo nustatyta, kad vidutinės ir didesnės MDMA dozės gali sukelti neuronų pažeidimus. Pavyzdžiui, bezdžionių, kurioms 4 dienas iš eilės dukart per dieną buvo suduodamos 5 mg/kg dozės serotoninerginių neuronų kiekio sumažėjimas buvo pastebimas net praėjus 7 metams po tyrimo.Taip pat nelabai įmanoma sulyginti gyvūnų tyrimų rezultatų su tyrimais, kuriose dalyvavo žmonės, nes yra reikalingos biopsijos. 2014 m. Lynn Taurah tyrime dalyvavo beveik tūkstantis savanorių ir šio tyrimo rezultatas toks, kad MDMA sukelia ilgalaikes pasėkmes žmogaus psichikai, susijusių būtent su depresijos vystymusi.

Straipsnio autorė: savanorė Marina

Daugiau skaityk…

  1. Baylen, C., Rosenberg, H. A review of the acute subjective effects of MDMA/ecstasy. 2006.
  2. Thal, S., Lommen, M. Current Perspective on MDMA-Assisted Psychotherapy for Posttraumatic Stress Disorder. Contemp Psychother: 2018; 48(2): 99–108.
  3. Holland, J. Ecstasy: The Complete guide. Park Street Press, 2001.
  4. 11 žingsnių, kaip vartoti MDMA: http://howtousepsychedelics.org/mdma/
  5. Išsamus, lengvai skaitomas straipsnis anglų kalba: https://theconversation.com/how-does-mdma-kill-109506?fbclid=IwAR1QPHrz3ra24OnCFsv5iTWDFnhhkFD5O7wwixuXU-2M7qXKO9M5Ra4yCaU