fbpx

Medžiagų ABC: LSD

Nors LSD pirmą kartą susintetino šveicaras Albertas Hofmanas dar 1938 metais, tačiau pirmoji kelionė įvyko po penkerių metų, kai jos netyčia šiek tiek pateko ant Hofmano odos. Vos aštuoniasdešimtmetį perkopusi medžiaga per savo gyvavimą patyrė viską: skersai išilgai apkeliavo pasaulį, buvo draudžiama, persekiojama, trokštama, smerkiama ir dievinama. Vienus įkvėpė meno kūriniams ir drąsiems gyvenimo pokyčiams, kitus nusivedė į beprotišką sumaištį ir košmarus. Pabandykime apie šią nepaprastą medžiagą papasakoti paprastai, be jau minėto jos polinkio į kraštutinimus.


Kaip atrodo ir yra vartojama?

LSD (lizergo dietilamido rūgštis) yra stipri pusiau sintetinė psichoaktyvioji medžiaga, priklausanti haliucinogenų grupei.

Paprastai LSD sutinkama spalvotų, impregnuotų lapelių ar skysčio, kuris dažnai vėliau lašinamas ant cukraus gabalėlių, pavidalu. Gatvėje sutinkami LSD pavadinimai: rūgštis, markė, markutė.

Dažniausiai medžiaga sučiulpama, dedama po liežuviu, prarijama. Taip pat, jei tai skystis, užlašinama ant liežuvio arba vartojama su maistu, gėrimais.

LSD impregnuotas lapas, iliustruojantis pirmąją LSD kelionę, kuomet jos išradėjas Hofmanas keliavo dviračiu.


Veikimo trukmė

Veikimo trukmė priklauso nuo to, kokio stiprumo medžiagą žmogus vartojo, kokia jo kūno masė, kokios medžiagos vartotos kartu, ar žmogus buvo pavalgęs.

Įprastai medžiaga ima veikti po 20-90 minučių, pikas pasiekiamas po 2-4 valandų, o poveikis tęstis gali iki 15 valandų.

LSD pėdsakai šlapime aptinkami iki 1-3 dienų po medžiagos vartojimo.


Poveikis

Fiziologinis poveikis

  • Išsiplėtę vyzdžiai,
  • pakilusi kūno temperatūra,
  • pakilęs kraujospūdis,
  • pykinimas,
  • galvos svaigimas,
  • burnos sausumas.

LSD veikia serotonino neuronus ir būdama chemiškai panaši į serotoniną, jungiasi prie serotonino receptorių, užimdama jo vietą. Medžiagos veikimo metu padidėja kortizolio, prolaktino, oksitocino ir epinerfino koncetracija organizme.


Psichologinis poveikis

  • Palaima, pasigerėjimas (ang. bliss),
  • pojūčių sinestezija (pvz., matau garsą, girdžiu kvapą, užuodžiu vaizdą),
  • depersonalizacija,
  • pakitusi laiko perspektyva,
  • nestabilios emocijos, greita jų kaita,
  • mistinės patirtys (šios reikšmingiausiai susijusios su ilgalaikiais žmogaus pokyčiais, pvz, depresiškumo sumažėjimu),
  • vaiko perspektyva (gali atrodyti tarytum pasaulį matai pirmą kartą, atsiranda didžiulis dėmesys detalėms),
  • bendrumo su kitais jausmas,
  • atvirumas,
  • empatija,
  • gilus muzikos ir jos prasmės pajautimas.

Paveikslėlis, iliustruojantis LSD sukeliamus vizualinius pokyčius. Daugiau informacijos apie vizualinę LSD raišką galite rasti šiame, Disregard Everything I Say, straipsnyje.


Dozavimas

Verta atsiminti, kad priklausomai nuo žmogaus organizmo, kūno masės, ta pati dozė žmogų paveikti gali skirtingai.

  1. Mikro: 5-10 µg.

    Pastebima, kad ypač mažos dozės gali pagerinti nuotaiką, padidinti susitelkimą, saviveiksmingumą, kūrybiškumą. Kita vertus, kartais pastebimas ir atvirkštinis poveikis, sunkumai dėliojant sakinį, bendraujant, išsiblaškymas ir kt. (žr. Anderson et al. 2019).

  2. Maža: 25–75 µg

    Švelnūs nuotaikos pokyčiai, euforija. Galimi spalvų pokyčiai, aplinkos pulsavimas.

  3. Vidutinė: 75–150 µg

    Mažesnėmis dozėmis vizualiniai pojūčiai pasireiškia spalvų pokyčiais, aplinkos pulsavimu, objektų išsikreipimu. Didesnėmis dozėmis galima matyti objektus, kurie įprastoje realybėje neegzistuoja, ryškų objektų išsikreipimą, judėjimą. Nors logika išlieka, stipriai sumažėjęs savęs vertinimas. Dažni vienumo su aplinka jausmai.

  4. Didelė150–250 µg

    Stiprūs vizualiniai pokyčiai, tiek atsimerkus, tiek užsimerkus. Neretai matomi objektai, kurių nėra. Galimi gyvenimą keičiantys suvokimai, mistinės patirtys. Labiau tikėtinas nerimas.

  5. Labai didelė: 250 µg +

    Kelionės pikas gali būti itin intensyvus, gilus, neramus. Gali kilti kompulsyvios, negatyvios mintys, paranoja, panika. Tikėtina vadinamoji ego mirtis. Galima disorientacija erdvėje, sunkumai judant. Stiprios vizualicijos, mistinės patirtys. Sudėtinga racionaliai mąstyti. Pojūčių sinestezija.

Klinikinėje aplinkoje naudojama dozė įprastai varijuoja nuo 100 iki 200 µg (žr. Garcia-Romeu et. al. 2016).

Anot Anderson et al. didesnės dozės padeda palengvinti rimtas, chroniškas psichikos problemas (pvz., depresiją, nerimą, potrauminio streso sindromą ir kt.), o mažesnės, pasikartojančios tinkamesnės lengvesnio pobūdžio negalavimams, kokybiškesniam buvimui (žr. Anderson et. al. 2019).

Klinikinėje aplinkoje vyko ir vis dar vyksta nemažai su LSD vartojimu susijusių tyrimų. Tyrinėjamas LSD potencialas priklausomybės nuo alkoholio, tabako, opioidų, skausmo, nerimo dėl artėjančios mirties gydymui. Taip pat, LSD įtaka sveiko žmogaus kūrybiškumui, problemų sprendimui (žr. Garcia-Romeu et. al. 2016).


Ar LSD yra saugi medžiaga?

Haliucinogenai turi palyginti mažą toksiškumą ir nebuvo nustatyta, kad jie galėtų sukelti organų pažeidimus ar kitokią didesnę žalą organizmui. Taip pat, nebuvo užfiksuota mirčių nuo šios medžiagos perdozavimo (žr. Johnson et. al. 2008, Garcia-Romeu et. al. 2016).

Tyrimuose (David Nutt et. al. 2010, Amsterdam et. al. 2010), kuriuose tirta medžiagų žala indvidui ir visuomenei, LSD matoma sąrašų gale:

Medžiagų žala individui ir visuomenei pagal D. Nuttą ir kolegas.

Medžiagų žala individui ir visuomenei pagal J. Amsterdamą ir kolegas

Didžiausia rizika, susijusi su LSD vartojimu yra ta, kad sparčiai atsiranda naujos medžiagos, kurios yra parduodamos kaip LSD ir gali gerokai skirtis savo toksiškumu bei poveikiu. Pavyzdžiui, nustatyta ne viena mirtis susijusi su 25I-NBOMe medžiagos perdozavimu. Ši medžiaga yra parduodama vietoje LSD ir pasižymi karčiu, metalą primenančiu skoniu. Dėl to, jei ketinama vartoti nereguliuojamoje rinkoje įsigytą neaiškios kilmės medžiagą, patariame ją ištestuoti bent jau reagentiniu testu.

Taip pat, kyla rizika patirti didžiulį stresą, vadinamąją blogą kelionę, kuri gali lemti pavojingus žmogaus veiksmus. Dar viena iš rizikų yra užsitęsusi psichozė. Šią riziką klinikinėje aplinkoje bandoma eliminuoti būsimų tiriamųjų klausiant apie psichikos sutrikimų istoriją šeimoje ir giminėje.

Kontroliuojamojoje, klinikinėje, aplinkoje LSD poveikis dažniausiai yra teigiamas (žr. Schmid et. al. 2015). Taip pat, klinikinėje aplinkoje pasiruošimas kelionėms gali trukti ir aštuonias valandas, per jas vedliai  savanorius supažindina su galimu poveikiu ir kitomis instrukcijomis. Visos procedūros metu tiriamieji turi galimybę konsultuotis su specialistais. Taip pat, užtikrinama maloni aplinka.

Apie pasikartojančius grįžtamuosius reiškinius (ang. flashback) jau rašėme savo leidinyje apie su psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusius mitus. Nors vienareikšmiško atsakymo šia tema nėra, sutinkama, kad toks reiškinys, nors ir ypač retas, yra įmanomas. Kai kurie mokslininkai pastebi, kad šis sutrikimas pasireiškia beveik vien rekreaciniams vartototojams ir/arba turintiems nerimo sutrikimą (žr. Liechti, 2017).

Apie dėl LSD vartojimo pasikartojančias haliucinacijas skaitykite leidinio 36-37 puslapiuose.


Kas yra bloga kelionė?

Blogos kelionės (‘bad trips’) dažnai lydimos nerimo, baimės, panikos, disforijos ir (arba) paranojos.

Pojūčiai skiriami į sensorinius (gąsdinantys vaizdiniai), somatinius (pvz., pernelyg didelis jautrumas, dėmesio atkreipimas į fiziologinius procesus, manymas, kad miršti), psichologinius (neramios mintys, susijusios su vartojančio gyvenimu, asmenybe ir problemomis), metafizinius (neramios mintys ir jausmai, susiję su visa apimančiomis blogio jėgomis). Patiriami išgyvenimai gali turėti įtakos neprognozuojamai, pavojingai elgsenai nukreiptai į save arba kitus. Nors ir gana retai, tačiau yra užfiksuoti atvejai, kuomet haliucinogenus vartojęs žmogus nusižudo, pavyzdžiui, nušoka nuo stogo (Žr. Johnson et. Al. 2008).

Dėl to, ypač svarbu, kad šalia vartojančio žmogaus būtų (geriausia pats kada nors patyręs haliucinogenų poveikį) prižiūrėtojas, kuris galėtų nuraminti ar nuo sau pavojingų veiksmų apsaugoti kitą. Taip pat, blogą savijautą galima sumažinti ją priimant, mėginant ramiai nukreipti mintis kitur, atsigulant ir įsijungiant ramią muziką. Naudingas dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) principų išmanymas.

Nors LSD kelionė gali priminti didžiausią kada nors patirtą košmarą ir visam laikui atgrasyti nuo psichodelinių patirčių, vis dėlto dalis jas patiriančių žmonių įvardija, kaip naudingas, ypač praėjus tam tikram laikui ir jas integravus.


Saugesnio vartojimo atmintinė

  • Niekas iš mano giminaičių nesirgo šizofrenija ar kitomis sunkiomis psichikos ligomis.
  • Aš nevartoju jokių medikamentų, galinčių sukelti stiprų šalutinį poveikį ar net mirtį (pavyzdžiui, ličio, triciklių antidepresantų ir kt.).
  • Ketinu vartoti tik LSD ir nemaišyti jos su kitomis medžiagomis.
  • Žinau, kad reikia reguliariai gerti vandenį, nes didžiausia grėsmė – dehidratacija.
  • Pasiruošiau užkandžių (riešutų, uogų, vaisių ar pan).
  • Aš savo turimą medžiagą išsitestavau su reagentiniu testu ir esu tikra/s, kad joje yra LSD, kaip ir tikiuosi.
  • Šalia manęs yra žmogus, kuriuo pasitikiu, šalia kurio jaučiuosi saugiai ir ramiai. Geriausia, pats kada nors patyręs LSD poveikį.
  • Medžiagą vartosiu saugioje, patikimoje aplinkoje.
  • Mano savijauta yra stabili, aš nejaučiu stiprios baimės ir nerimo.
  • Turiu ausines ir medžiagą, kuria galėčiau užsidengti akis.
  • Aš suprantu, kad su haliucinogenais svarbu elgtis atsargiai ir pagarbiai.
  • Nekartosiu kelionės iki tol, kol neintegruosiu pastarosios patirčių.


Teisinis statusas Lietuvoje

Nepaisant daugybės atradimų, medžiaga Lietuvoje vis dar yra įtraukta į pirmąjį narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ir jos turėjimas su savimi, perdavimas ar pardavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.


Daugiau skaitykite…

Van Amsterdam, J., Opperhuizen, A., Koeter, M., & Van den Brink, W. (2010). Ranking the Harm of Alcohol, Tobacco and Illicit Drugs for the Individual and the Population. European Addiction Research, 16(4), 202-207.

Anderson, T., Petranker, R., Christopher, A. et al. (2010). Psychedelic microdosing benefits and challenges: an empirical codebook. Harm Reduct J16, 43.

Garcia-Romeu, A., Kersgaard, B., & Addy, P. H. (2016). Clinical applications of hallucinogens: A review. Experimental and Clinical Psychopharmacology, 24(4), 229–268.

Johnson, M., Richards, W., & Griffiths, R. (2008). Human hallucinogen research: guidelines for safety. Journal of Psychopharmacology, 22(6), 603–620. doi:10.1177/0269881108093587 

Liechti ME, Dolder PC, Schmid Y. (2017). Alterations in conciousness and mystical-type experiences after acute LSD in humans. Psychopharmacology (Berl) 234: 1499–1510

Nutt D. J., King L. A., Phillips L. D. (2010). Drug harms in the UK: a multicriteria decision analysis. Lancet 376, 1558–1565.

Schmid Y, Enzler F, Gasser P, Grouzmann E, Preller KH, Vollenweider FX et al (2015). Acute effects of lysergic acid diethylamide in healthy subjects. Biol Psychiatry 78: 544–553.

Patiko? Skirkite šiek tiek laiko palaikyti mus Patreone!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.