fbpx

Pokalbiai su ekspertais. „Jaunos bangos“ įkūrėja Morgana Danielė: „Profesijos prasme jaučiuosi išlošusi gyvenimo loterijoje“


„Jaunos bangos“ įkūrimas yra komplikuotomis aplinkybėmis gimęs, bet geriausias mano gyvenimo sprendimas – tai draugai, bendraminčiai, komanda, progresas, naujovės, o svarbiausia – prasmė.“ Eimanto Žeimio nuotr.



Tadžikijoje ir Kazachstane ji keitė švirkštus ir kovojo už narkotikų vartotojų teises, vadovavo tarptautinei organizacijai „Youth Rise“, įkūrė „Jauną bangą“ ir sustoti neketina. Skiltį „Pokalbiai su ekspertais“ pradedame su Morgana Daniele. Morgana ne tik bene visą savo profesinį gyvenimą skiria šiai temai, bet šiemet kartu su Laisvės partija kandidatuos į LR Seimą.

Papasakok apie save: kas esi, ką veikei ar veiki šiuo metu gyvenime?

Esu narkotikų politikos ekspertė. Tai tokia gana neįprasta profesija, jos nėra „Kur stoti“ žurnale, o ir kelias iki jos buvo tolimas. Tyrinėju ir išmanau tokius klausimus, kaip įstatymai, susiję su narkotikų vartojimu, priklausomybės ligos, ŽIV, virusinių hepatitų gydymas, įkalinimo, psichikos sveikatos, švietimo, žmogaus teisių apsaugos klausimai. Ir čia sąrašas nesibaigia – narkotikų vartojimas yra labai daug gyvenimo sričių apimantis reiškinys, su kuriuo žmonija gyveno visais istorijos laikotarpiais. Man tai yra mįslė – kaip turi būti organizuota sistema, kad narkotinių medžiagų egzistavimas šalia mūsų keltų kuo mažiau žalos ir teiktų kuo daugiau naudos? Analizuoju valstybių sistemas, mokslo pažangą, vartojančius ir nuo medžiagų priklausomus žmones ir bandau rasti sprendimą. Anksčiau nebūčiau nei pagalvojusi, kad reikia ištisų organizacijų tokiems, atrodytų, paprastiems dalykams, kaip mokslu pagrįstas priklausomybės ligų gydymas užtikrinti. Pasirodo, reikia, ir dar kaip.


Kodėl ir kaip pradėjai savo aktyvizmą/ veiklą žalos mažinimo ir narkotikų politikos srityse?

Narkotikai ir žmogaus sąmonė mane domino visada, kaip ir tai, kas uždrausta ar ne visai „įprasta“, kur yra rizika, potyriai, adrenalinas. Nors studijavau tiesiogiai nesusijusius dalykus – literatūrą ir kiną, o vėliau politiką – savo tiriamuosiuose darbuose visada tyrinėjau pakitusias sąmonės būsenas. Todėl po studijų ieškojau su tuo susijusios veiklos. Taip įsidarbinau narkotikų žalos mažinimo klausimais dirbančioje organizacijoje, kelerius metus nuolat vykdavau į Tadžikistaną, Kazachstaną, Gruziją, kur padėjau žmonėms, vartojantiems narkotikus, ginti savo teisę į mokslu pagrįstą gydymą ir žalos mažinimo paslaugas. Švirkštų ir adatų keitimas, saugių injekcijų kambariai, vartojančių žmonių bendruomenės, perdozavimų valdymas – viskas mane „vežė“ ir „veža“ iki šiol, todėl drąsiai galiu pasakyti, kad profesijos prasme jaučiuosi išlošusi gyvenimo loterijoje. Myliu savo darbą ir visada sakau, kad gražiausi mano sutikti žmonės, yra narkotikus vartojantys žmonės!


Vėliau mano veikla išsiplėtė – viena vertus, pradėjau šiais klausimais dirbti Lietuvoje, gydymo įstaigoje. Skirtingai nei iki tol įsivaizdavau, situacija su paslaugomis, gydymu, požiūriu į vartojančius žmones ir jų teisių apsauga pasirodė ne ką geresnė nei Centrinėje Azijoje. Taip pat pradėjau vadovauti tarptautinei jaunimo organizacijai narkotikų politikos klausimais „Youth RISE“ ir mano patirtis smarkiai išsiplėtė nuo Europos ir Centrinės Azijos, iki kitų žemynų – iš arti pamačiau kaip narkotikų politika veikia Afrikoje, Pietų Azijoje, Australijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalyse. Taigi, per nepilnus dešimtį darbo metų, sukaupiau plačią Lietuvos ir tarptautinę patirtį.

„Esu narkotikų politikos ekspertė. Tai tokia gana neįprasta profesija, jos nėra „Kur stoti“ žurnale, o ir kelias iki jos buvo tolimas“ Eimanto Žeimio nuotr.


Esi viena iš „Jauna banga“ įkūrėjų. Kaip tau kilo idėja įkurti šią organizaciją?
„Jauna banga“ gimė iš jaunų žmonių iniciatyvos ir progreso poreikio. Tuo metu mes, keli jauni specialistai, buvome skaitę ir girdėję apie ten, kažkur, „išsivysčiusiame“ pasaulyje vykstančius atvirus pokalbius apie narkotikų vartojimą ir jaunimui teikiamas narkotikų žalos mažinimo paslaugas. Mus siutino tai, kad užaugę 1990-ųjų „smegenų plovimo“ narkotikų tema laikais, ir toliau nematėme pokyčių – jau buvo 2016-ieji, o jaunimas vis dar gyveno iškreiptų veidrodžių karalystėje. Prevencija vis dar apsiribojo paskaitomis apie narkotikų žalą, o joms pasibaigus, kiekvienas šiuo klausimu jau „tvarkėsi“ kaip mokėjo. Tai apima ir alkoholį – net ir apie jo vartojimo žalos mažinimą su jaunimu niekas normaliai nekalba.


Taigi, pasikalbėjome ir nusprendėme – „Darom!“ Ir padarėm. Be pinigų, be valstybės paramos, su kišamais pagaliais į ratus – visko buvo, bet vis daugiau ir daugiau žmonių prie mūsų prisijungė ir „Jauna banga“ banguoja jau penktus metus. „Jaunos bangos“ įkūrimas yra komplikuotomis aplinkybėmis gimęs, bet geriausias mano gyvenimo sprendimas – tai draugai, bendraminčiai, komanda, progresas, naujovės, o svarbiausia – prasmė. Ji yra milžiniška, nes ir šiandien narkotikų klausimais jaunam žmogui nelabai yra kur kreiptis ir kuo pasitikėti, dažnai mūsų komandos nariai esame vieninteliai.


Ką tau reiškia žalos mažinimas ir/arba humaniška narkotikų politika?
Man tai reiškia visą mano gyvenimą. Dėl žalojančios narkotikų politikos – pabrėžiu, ne dėl narkotikų, o būtent dėl politikos – esu netekusi artimų draugų, o kai kurių iš jų gyvenimai yra stipriai sužeisti. Todėl darau ir darysiu viską, kad Lietuvoje būtų sukurta narkotikų politikos sistema, kuri padėtų žmogui, o ne jį galutinai sunaikintų, kaip tai yra dabar. Nekenčiu sisteminio kvailumo ir neteisybės. Šios priežastys ir lėmė, kad pasukau politikos keliu ir dabar kandidatuosiu į LR Seimą – jei norime pokyčių, reikia jų imtis patiems.

„Švirkštų ir adatų keitimas, saugių injekcijų kambariai, vartojančių žmonių bendruomenės, perdozavimų valdymas – viskas mane „vežė“ ir „veža“ iki šiol, todėl drąsiai galiu pasakyti, kad profesijos prasme jaučiuosi išlošusi gyvenimo loterijoje.“ Eimanto Žeimio nuotr.


Kokius trūkumus matai narkotikų politikos ir žalos mažinimo srityse šiuo metu Lietuvoje? Kaip manai, kaip ir dėl ko atsiranda šie trūkumai?
Kaip jau minėjau, reikia keisti jaunimui teikiamą informaciją ir paslaugas, taip, kad tai atitiktų jų poreikius ir realybę. Užtenka gąsdinimų, visi jau seniai nuo jų atbukome. Būtina keisti pasenusias jaunimo švietimo šiais klausimais praktikas, stiprinti psichikos sveikatą, stiprinti ryšį tarp išmintingų suaugusiųjų ir jaunų žmonių. Šviestis ir mokytis apie psichiką veikiančias medžiagas, jų vartojimo priežastis ir tinkamą atsaką į šį reiškinį, kur kas labiau nei vaikams reikia patiems suaugusiesiems. Manau, kad šis švietimas ir priemonės būtų visapusiškos, jas įgyvendinti turi būti kviečiami ir patys jauni žmonės, vartojantys įvairias medžiagas.


Antra, bausmių era turi baigtis. Ji nepadeda nei jaunam, nei senam, tą įrodo mokslas ir daugybė baudžiamosios narkotikų politikos sugriautų gyvenimų. Reikia plėsti žalos mažinimo, priklausomybės gydymo, integracijos, psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas. Reikia ne tik grąžinti žmones į visuomenę, bet ir apskritai nustoti stumti žmones į paraštes.


Jeigu turėtum galimybę pakeisti/ pakoreguoti įstatymus, kokius 3 didžiausius pokyčius padarytum narkotikų politikos ir žalos mažinimo srityse?
Dekriminalizuočiau, taigi, panaikinčiau bausmes už narkotikų vartojimą ir turėjimą asmeniniais tikslais. Išplėsčiau gydymo metadonu ar kitais pakaitiniais preparatais gydymą visoje Lietuvoje. Pradėčiau finansuoti nevyriausybine organizacijas, teikiančias paslaugas vartojantiems žmonėms, įskaitant jaunimui. Nes jos gali nuversti kalnus.


Dėl visa ko – #politinėreklama. Tikimės Morganą matyti Seime.

Patiko? Skirkite šiek tiek laiko palaikyti mus Patreone!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.