fbpx

Jauna Banga

19 April 2020

No Comments

Skaitytojo nuomonė. Kas saugiau – alkoholis ar kanapės?

Suteikiame galimybę skaitytojams mūsų tinklaraštyje kalbėti apie tai, kas jiems atrodo svarbu. Mūsų komandos nuomonę ir tekstus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų klasifikavimu pagal jų žalą, priklausomybėmis ir kanapėmis, rasite apžvalgoje „Mitas ar tiesa“.


Savo nuomone dalijasi Lukas Vasionis.


Kanapės ir alkoholis, panašu, yra du nepalyginami dalykai, kurių vienas yra legalus ir saugus, o kitas – apgaulingas ir grėsmingas visuomenei. Kita vertus, mokslininkai, toksikologai, psichologai, neurologai ir kiti specialistai jau kurį laiką pabrėžia, jog tabakas, kanapės, alkoholis, heroinas, kofeinas, antidepresantai ar nuskausminamieji vaistai priklauso tai pačiai kategorijai – psichoaktyviosioms medžiagoms, dar kitaip liaudyje žinomoms kaip narkotikai.

Nepriklausomai nuo jų legalumo, jos visos gali žaloti organizmą, sukelti priklausomybę bei kelti grėsmę aplinkiniams, kaip pavyzdžiui – alkoholis ar heroinas. Tačiau nepaisant jų pavojų, kai kurios jų vis tiek yra legalios. Iš visų legalių narkotikų, populiariausias yra alkoholis, kuris kasmet nusineša 3 milijonus gyvybių bei neretai būna smurto šeimoje ir visuomenėje priežastis. Tuo tarpu populiariausias nelegalus pasaulio narkotikas yra kanapės. Ilgą laiką kanapės buvo laikomos mirtinomis, skatinančiomis smurtą bei buvo laikomos vartais į sunkesnius narkotikus. Visgi, pastaruoju metu nemaža dalis valstybių legalizavo kanapes, o mokslininkai teigia, jog kanapės yra perdėtai demonizuojamos, ir, vartojant atsakingai, yra įmanoma išvengti jų rizikų. Tad kiek šie du narkotikai – alkoholis ir kanapės – skiriasi savo poveikiu organizmui ir visuomenei? Palyginkime.


Trumpai apie kanapes

Kanapės, kaip ir alkoholiniai gėrimai, turi ilgą istoriją, per kurią žmonės išvystė įvairių skonių ir stiprumo kanapių veisles. Kanapių stiprumas yra matuojamas pagal psichoaktyviosios medžiagos tetrahidorkanabinolio (THC) kiekį, kuris kanapėse gali varijuoti nuo silpnų 0,2% iki stiprių 30%. Kanapių poveikis turi bendrų bruožų su alkoholiu – sukelia euforiją, pakelia kraujospūdį, sulėtina reakciją, o chroniškas vartojimas pažeidžia atmintį ir kitas smegenų veiklas. Tuo tarpu, kitaip nei alkoholis, kanapės keičia laiko suvokimą, didina apetitą, sujautrina jusles, gali sukelti nerimą, bet neiššaukia agresijos. 1Room, R., Fischer, B., Hall, W., Reuter, P., & Lenton, S. (2010). Cannabis policy: moving beyond stalemate. Oxford University Press, USA.4


Mirtina dozė


Vienas pagrindinių rodiklių, nurodančių medžiagos saugumą yra santykis tarp reguliarios dozės ir mirtinos dozės – kitaip tariant, jis parodo kiek kartų skiriasi reguliari dozė ir mirtina dozė. 2004 metais JAV mokslininkai2 Kalant, Harold. “Adverse effects of cannabis on health: an update of the literature since 1996.” Progress in neuro-psychopharmacology and biological psychiatry 28.5 (2004): 849-863. šį rodiklį panaudojo lygindami skirtingų medžiagų pavojingumą ir nustatė, jog alkoholis yra sąlyginai saugus (siekiant mirtinai prisigerti, žmogus turi išgerti daug daugiau, nei reguliariai vartojamas kiekis). Alkoholį galima vartoti įvairiais kiekiais, nes jo įprasta dozė (33 gramai gryno alkoholio) ir mirtina dozė (330 gramai) skiriasi 10 kartų. Šiame straipsnyje taip pat buvo įvertintos ir kanapės, kurios šiuo parametru pasirodė esančios dar saugesnės. Kanapių įprasta dozė (15 miligramų THC) ir mirtina dozė (15 gramų gryno THC) skiriasi 1000 kartų, taigi šiuo požiūriu, kanapės yra 100 kartų saugesnės už alkoholį. Negana to, mirtina kanapių dozė yra tik teorinė, kadangi pasaulyje nuo kanapių nenumirė nei vienas žmogus, kai tuo tarpu alkoholis, Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenis3National Institute on Alcohol Abuse, & Alcoholism (US). (1995). The physicians’ guide to helping patients with alcohol problems (No. 95). https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/alcohol, kasmet pražudo 3 milijonus žmonių. Panašu, jog kanapės pagal savo dozavimą yra saugesnės už alkoholį, tačiau dar yra ir kitų parametrų, pagal kuriuos reikia palyginti šias dvi medžiagas.


Saikas ir laikas


Medikai ir mokslininkai pabrėžia, jog dar iki mirties, alkoholis, tabakas, kanapės ir kitos medžiagos gali sukelti daugybę bėdų. Alkoholis gali sukelti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius organizmo pažeidimus. Jis sukelia kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligas, žarnyno vėžį bei smegenų sutrikimus, tokius kaip ilgalaikis atminties praradimas, motorikos, kalbos ar emocijų sutrikimai, įskaitant depresiją ir savižudybę. Tačiau daugelis mūsų vartoja alkoholį ir su šiomis problemomis nesusiduria, tad teisybės dėlei reikia pabrėžti, jog šios problemos atsiranda, kai alkoholis yra vartojamas neatsakingai – kai vartojamas nepilnametystėje arba kai yra vartojamas chroniškai.4Room, R., Fischer, B., Hall, W., Reuter, P., & Lenton, S. (2010). Cannabis policy: moving beyond stalemate. Oxford University Press, USA.4-
Ekspertai, apžvelgdami kanapių rizikas5Room, R., Fischer, B., Hall, W., Reuter, P., & Lenton, S. (2010). Cannabis policy: moving beyond stalemate. Oxford University Press, USA.4-, irgi pabrėžia, kad nors kanapės ir nėra mirtinos, jos, kaip ir alkoholis, yra siejamos su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, plaučių vėžiu bei smegenų veiklos sutrikimais (atminties, motyvacijos sutrikimai ar depresija). Tačiau kaip ir alkoholio atveju, autoriai pabrėžia, jog šios kanapių rizikos atsiranda tada, kai kanapės vartojamos neatsakingai – vartojamos nepilnametystėje arba nesaikingai.


Būtent besaikis alkoholio ir kanapių vartojimas sukelia problemų. Bet ar įmanoma kanapes vartoti saikingai? Dažnai sudaromas įspūdis, jog kartą parūkius kanapių – „užsikabinama“ visam gyvenimui. Tačiau kaip rodo pasaulio sveikatos organizacijos išvados6World Health Organization. (2016). Health and Social Effects of Nonmedical Cannabis Use (The). World Health Organization. – tai yra mitas. Jose skelbiama, jog tabakas turi 32%, alkoholis 15%, o kanapės – 9% priklausomybės riziką. Taigi, saikingai vartoti kanapes yra įmanoma labiau nei saikingai išgerti taurę vyno.


Vartotojas ir visuomenė

Nors kanapių priklausomybės rizika yra mažesnė nei alkoholio, kanapių oponentai dažnai pabrėžia kitas rizikas, susijusias su žala visuomenei. Jų teigimu kanapės iššaukia agresiją ir skatina nusikalstamumą. O ką apie tai mano narkotikus tiriantys mokslininkai?

Tam kad įvertintų kiek konkreti medžiaga kenkia visuomenei, mokslininkai paprašė psichiatrų, farmakologų, priklausomybių specialistų, policininkų, farmacininkų, epidemiologų ir kitus specialistų, kad šie įvertintų ir išreitinguotų narkotikus pagal jų pavojingumą visuomenei, įvairiuose kontekstuose (socialinių ryšių praradimas, nusikalstamumas, tarptautinė žala, ekonominė kaina ir poveikis visuomenei). Vienas esminių argumentų yra tas, jog alkoholis gali iššaukti agresiją, kuri tampa esminiu faktoriumi smurtiniuose nusikaltimuose ar vandalizme ir neretai alkoholį padaro pagrindine šių nusikaltimų priežastimi. Tokias studijas yra atlikę Prancūzijos7 Room, R. (2006). The dangerousness of drugs. Addiction, 101(2), 166-168. , Didžiosios Britanijos8 Nutt, D. J., King, L. A., & Phillips, L. D. (2010). Drug harms in the UK: a multicriteria decision analysis. The Lancet, 376(9752), 1558-1565, ir Nyderlandų 9Van Amsterdam, J., Opperhuizen, A., Koeter, M., & van den Brink, W. (2010). Ranking the harm of alcohol, tobacco and illicit drugs for the individual and the population. European addiction research, 16(4), 202-207. mokslininkai ir visose jose kanapės yra vertinamos kaip saugesnės už alkoholį.

Dr. David Nutt su kolegomis sutelkė įvairių sričių ekspertus, ir prašė įvertinti 20 narkotinių medžiagų pagal 16 kriterijų. Lentelėle pateikti duomenys apibendrina bendrą žalą vartotojui ir visuomenei.


Vartiniai narkotikai


Nors kanapių neįmanoma perdozuoti ir kanapės nesukelia agresijos, dažnai teigiama, jog kanapės yra vartinis narkotikas, vedantis prie kitų, sunkesnių, narkotikų, kurių žala yra daug didesnė. Tokia hipotezė buvo iškelta po to kai pastebėta, jog visi, kurie vartoja sunkiuosius narkotikus (pvz. kokainas ar heroinas), taip pat vartojo kanapes. Tačiau pagal čia hipotezę, alkoholis ir tabakas irgi yra vartinis narkotikas, nes beveik visi, kurie vartoja sunkiuosius narkotikus (pavyzdžiui heroiną ar kokainą) pradėjo nuo alkoholio ir tabako. Tačiau tai neskamba įtikinamai, nes daugelis, kurie vartoja alkoholį ar tabaką, nepereina prie sunkesnių narkotikų. Mokslininkai tą patį pabrėžia ir kalbėdami apie kanapes.


Vartinių narkotikų hipotezė atsirado 1975 metais, po to kai profesorė Denise Kandel (JAV)10 Kandel, D., & Faust, R. (1975). Sequence and stages in patterns of adolescent drug use. Archives of general psychiatry, 32(7), 923-932., pastebėjo, jog dauguma sunkesnius narkotikus vartojančių žmonių pradėjo nuo alkoholio ir tabako, tada perėjo prie kanapių ir galiausiai perėjo prie sunkesnių narkotikų. Šis tyrimas sulaukė daug dėmesio, nes daugybė vėlesnių tyrimų pastebėjo tą pačią vartojimą seką ir dalis mokslininkų kanapes pradėjo vadinti vartiniu narkotiku. Tačiau D. Kandel atsiribojo nuo tokios išvados ir iki šiol stipriai ją kritikuoja. Vis didesnė mokslo bendruomenės dalis abejoja, jog alkoholis ar kanapės yra ta priežastis, kuri veda prie sunkiųjų narkotikų. Dabar manoma, jog nesaikingas medžiagų vartojimas greičiau yra pasekmė kitų, rimtesnių, faktorių, tokių kaip psichika, genetika ar socialinės problemos. Prof. D. Kandel savo apžvalgoje11 Kandel, D. B. (Ed.). (2002). Stages and pathways of drug involvement: Examining the gateway hypothesis. Cambridge University Press. atkreipia dėmesį, jog pasaulio mokslininkai jos pastebėtą narkotikų vartojimo seką vadina keliu, tačiau iš tikrųjų tai panašiau į greitai siaurėjantį piltuvėlį. Visi žmonės pradeda nuo alkoholio ar tabako, vėliau dalis žmonių pabando ir kanapių ir čia piltuvėlis susiaurėja. Tačiau einant toliau, link sunkesnių narkotikų, piltuvėlis drastiškai susiaurėja, nes iš visų kanapes pabandžiusių žmonių tik labai maža žmonių dalis pradeda vartoti kitus narkotikus ir dar mažesnė dalis pradeda vartoti sunkiuosius narkotikus. Visgi, vartinių narkotikų šalininkai susitelkia į piltuvėlio galą ir sako, jog dauguma žmonių, vartojančių sunkius narkotikus, pirmiau vartojo kanapes. Jie nemeluoja, bet ignoruoja faktą, jog tai tik maža dalis tų, kurie kada nors yra vartoję kanapes. Jie taip pat nutyli, jog prieš kanapes, beveik visi jų vartojo alkoholį, todėl alkoholį irgi galima vadinti vartiniu narkotiku. Būtent dėl to prof. D. Kandel atsiribojo nuo vartinių narkotikų hipotezės – ši hipotezė ignoruoja faktą, jog daugelis žmonių sustoja ties alkoholiu ar kanapėmis ir iš jų tik maža dalis pabando sunkiųjų narkotikų.12 Kandel, D. B. (Ed.). (2002). Stages and pathways of drug involvement: Examining the gateway hypothesis. Cambridge University Press.


Kita vartinių narkotikų hipotezės problema yra, jog ji medžiagą paverčia esmine žalingo vartojimo priežastimi. Tačiau skirtingose šalyse vartojimo tendencija „alkoholis, kanapės, sunkieji narkotikai“ yra skirtinga ir kai kuriose šalyse žmonės pereina prie sunkiųjų narkotikų net nepabandę kanapių, nes jos ten tiesiog yra nepopuliarios, kaip pavyzdžiui Japonija ar Nigerija. Tarptautinė mokslininkų grupė 2010 metais nustatė13 Degenhardt, L., Dierker, L., Chiu, W. T., Medina-Mora, M. E., Neumark, Y., Sampson, N., … & De Girolamo, G. (2010). Evaluating the drug use “gateway” theory using cross-national data: consistency and associations of the order of initiation of drug use among participants in the WHO World Mental Health Surveys. Drug and alcohol dependence, 108(1-2), 84-97, jog čia dauguma žmonių (apie 80%) prie sunkiųjų narkotikų perėjo, net nepabandę kanapių, nes šiose šalyse kanapės yra vartojamos rečiau nei kiti narkotikai kartu sudėjus.


Dėl to mokslininkai yra linkę manyti, jog priklausomybės riziką kelia ne konkreti medžiaga, bet visų kitų socialinių ir psichologinių problemų visuma. Vartinių narkotikų hipotezė kanapes bei alkoholį įvardija kaip esminę priežastį, vedančią prie sunkių narkotikų. Tačiau tai kad kanapės ar alkoholis yra sunkių narkotikų vartojimo priežastis nėra įrodyta14Lynskey, M. T., & Agrawal, A. (2018). Denise Kandel’s classic work on the gateway sequence of drug acquisition. Addiction, 113(10), 1927-1932. Priešingai, tai kad tik maža dalis alkoholio ir kanapių vartotojų pereina prie sunkesnių narkotikų, rodo, jog yra kiti faktoriai, kurie veda žmones prie sunkesnių narkotikų. Įvairūs tyrimai rodo, jog sunkius narkotikus vartojantys asmenys išsiskiria savo psichologiniu, socialiniu, ekonominiu ir genetiniu profiliu. Šie žmonės dažniausiai būna patyrę smurtą šeimoje, išnaudojimą, dažnai yra kilę iš šeimų, kur alkoholis vartojamas nesaikingai, turi psichologinių sutrikimų arba turi genetinį polinkį į priklausomybes. Taigi manoma, jog būtent šios priežastys nulemia žmogaus polinkį į sunkius narkotikus, o besaikis alkoholio ir kanapių vartojimas yra šių gyvenimo sąlygų pasekmė. Vien alkoholis ar kanapės negali nuvesti prie sunkių narkotikų, dėl to daugelis žmonių geba atsakingai vartoti alkoholį ir kanapes.


Alkoholis versus kanapės

Kai 1961 metais jungtinės tautos pasirašė jungtinę narkotikų konvenciją ir kanapes įtraukė į draudžiamų medžiagų sąrašą, apie kanapes buvo žinoma nedaug ir tai leido susikurti nepagrįstoms baimėms ir prielaidoms. Beveik 60 metų tyrimai atskleidė, jog kanapės ir alkoholis savo rizikomis bei saugumu yra panašūs. Kanapių ir alkoholio reguliari ir mirtina dozės skiriasi 10 ar net 1000 kartų, abi turi sąlyginai mažą priklausomybės rizika – tai leidžia šias medžiagas vartoti atsakingai. Tačiau kanapės yra saugesnės už alkoholį, nes nenusinešė nei vienos gyvybės, o žvelgiant iš visuomenės pusės, kanapės jai yra draugiškesnės, nes retai dalyvauja smurtiniuose nusikaltimuose. Visgi, esminis šių medžiagų panašumas išlieka – abi yra psichoaktyvios medžiagos ir jos reikalauja atsakingo vartojimo. Nesvarbu kuri medžiaga yra saugesnė, ji turi būt vartojama saikingai ir suaugus. Taigi, svarbiausia – norint išvengti šių medžiagų keliamų rizikų, būtina jas vartoti atsakingai.

Patiko? Skirkite šiek tiek laiko palaikyti mus Patreone!

Daugiau skaitykite...   [ + ]

1. Room, R., Fischer, B., Hall, W., Reuter, P., & Lenton, S. (2010). Cannabis policy: moving beyond stalemate. Oxford University Press, USA.4
2. Kalant, Harold. “Adverse effects of cannabis on health: an update of the literature since 1996.” Progress in neuro-psychopharmacology and biological psychiatry 28.5 (2004): 849-863.
3. National Institute on Alcohol Abuse, & Alcoholism (US). (1995). The physicians’ guide to helping patients with alcohol problems (No. 95). https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/alcohol
4, 5. Room, R., Fischer, B., Hall, W., Reuter, P., & Lenton, S. (2010). Cannabis policy: moving beyond stalemate. Oxford University Press, USA.4-
6. World Health Organization. (2016). Health and Social Effects of Nonmedical Cannabis Use (The). World Health Organization.
7. Room, R. (2006). The dangerousness of drugs. Addiction, 101(2), 166-168.
8. Nutt, D. J., King, L. A., & Phillips, L. D. (2010). Drug harms in the UK: a multicriteria decision analysis. The Lancet, 376(9752), 1558-1565
9. Van Amsterdam, J., Opperhuizen, A., Koeter, M., & van den Brink, W. (2010). Ranking the harm of alcohol, tobacco and illicit drugs for the individual and the population. European addiction research, 16(4), 202-207.
10. Kandel, D., & Faust, R. (1975). Sequence and stages in patterns of adolescent drug use. Archives of general psychiatry, 32(7), 923-932.
11. Kandel, D. B. (Ed.). (2002). Stages and pathways of drug involvement: Examining the gateway hypothesis. Cambridge University Press.
12. Kandel, D. B. (Ed.). (2002). Stages and pathways of drug involvement: Examining the gateway hypothesis. Cambridge University Press.
13. Degenhardt, L., Dierker, L., Chiu, W. T., Medina-Mora, M. E., Neumark, Y., Sampson, N., … & De Girolamo, G. (2010). Evaluating the drug use “gateway” theory using cross-national data: consistency and associations of the order of initiation of drug use among participants in the WHO World Mental Health Surveys. Drug and alcohol dependence, 108(1-2), 84-97
14. Lynskey, M. T., & Agrawal, A. (2018). Denise Kandel’s classic work on the gateway sequence of drug acquisition. Addiction, 113(10), 1927-1932

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.