Sveikatos ministerija apie narkotikų žalos mažinimą jaunimui: „šiaudelių naudojimas ir platinimas yra neteisėtas“

Paskaita Revolution 2019 festivalyje.

Išskirsčius Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 3 mln. eurų, narkotikų žalos prevencijai tarp jaunimo, pinigų rasta nebuvo – vienintelis toks projektas buvo atmestas. Fondo tarybai užkliuvo narkotikų sudėties testai, želatininės kapsulės ir šiaudeliai. „Vėl nukenčia jaunimas. Panašu, kad tarybos nariai dirba darbą, kuriam stokoja ekspertizės. Žalos mažinimas Lietuvoje veikia nuo 1995 m. – vykdomas švirkštų ir adatų keitimas ŽIV infekcijos plitimui mažinti, tačiau 2019 m. SAM sugeba teigti, kad žalos mažinimo priemonės, jų dalinimas ir informavimas apie vartojimo būdus yra neteisėtas, buvimas šalia nelegalias medžiagas vartojančių žmonių – nusikaltimas, o pats žalos mažinimas nėra visuomenės sveikatos stiprinimas,“ – susiklosčiusia situacija stebisi nevyriausybinės organizacijos „Jauna banga“ atstovė Eliza Kurcevič.

Kaip teigia E. Kurcevič, sveikatos apsaugos ministerijai užkliuvo, kad gavusi finansavimą, organizacija ketino įgyvendinti jaunimo edukaciją apie narkotikų žalos mažinimą ir dalinti narkotikų sudėties nustatymo testus – specialius reagentus, kurie parodo, kokių medžiagų yra įsigytuose narkotikuose. Neigiamos Fondo tarybos reakcijos sulaukė ir želatininės kapsulės ir šiaudeliai, kurių dalinimas, anot, ministerijos, yra neteisėtas. „Projekto veiklos prieštarauja Valstybės ir SAM vykdomai politikai mažinti narkotinių medžiagų vartojimą. Siūlomos veiklos skirtos saugiam narkotinių medžiagų vartojimui, o tai nėra visuomenės sveikatos stiprinimas“ – vertinimo išvadose teigia 3 mln. eurų skirstanti Fondo taryba. Tačiau būtent šios priemonės buvo įtrauktos į pernai LR Seimo patvirtintą „Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą“ ir paskatino jaunimo organizaciją siekti jas įgyvendinti.

 „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sudėties tikrinimas – kuo aiškiausiai programoje įvardinta priemonė, teigiama, kad šių ir kitų kompleksinių paslaugų plėtrai reikalingas tiek valstybės, tiek pramogas organizuojančių asmenų, šioje srityje veikiančių NVO bendradarbiavimas. Buvome pasiruošę tam bendradarbiavimui, tačiau, kaip paaiškėjo, taryba net nesuprato, kas yra šios paslaugos jaunimui, ir paraišką įvertino nuliu balų. Galvojome, kad tai tiesiog nesusipratimas, tačiau raštiškas atsakymas išsklaidė bet kokias abejones – valstybinius pinigus skirstanti Fondo taryba stokoja žinių apie valstybinio lygmens dokumentų turinį, tarptautines praktikas ir narkotikų žalos prevencijos paslaugų poreikį jaunimui. Mūsų organizacijos paskaitose ir diskusijose muzikos renginiuose kasmet susirenka keli šimtai žmonių, bet štai Fondo taryba vertinimo išvadose rašo, kad „jaunimas, atėjęs į pasilinksminimo vietas ar naktinius klubus, tikėtina nebus suinteresuotas dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ar edukacinėse paskaitose“. Tai kuo remdamiesi valdininkai priima sprendimus? Ir koks yra šių komisijų skaidrumas?“ – svarsto „Jaunos bangos“ atstovė.

Sintetiniai katinonai

Kaip paaiškina specialistė, apie narkotikų sudėties testus ir kitas narkotikų žalos prevencijos priemones ir jų naudą 2017 m. specialų leidinį išleido Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. „Paslaugos yra grįstos edukacija – reagentiniais testais žmogus gali pasitikrinti ir sužinoti šiek tiek daugiau apie tai, kokia yra tikroji įsigytų narkotikų sudėtis. Tuomet jis yra konsultuojamas apie galimas rizikas ir žalą, jei medžiaga bus vartojama, tos rizikos mažinimo būdus, žalingo vartojimo ir priklausomybės simptomus. Lygiai taip pat yra su šiaudeliais ir kapsulėmis – jie suteikia galimybę papasakoti, kad uostant medžiagas pažeidžiama nosies gleivinė, kaip ji turi būti prižiūrima, paklausti, ar žmogus stebi savo vartojimą, nuotaiką, pasikalbėti, kokios yra vartojimo priežastys. Taip užmezgamas kontaktas ir suteikiama reikalinga informacija rizikos jaunimui, tiems, kas į vakarėlius jau atvyksta su nelegalia medžiaga kišenėje. Pasikonsultavęs, jis gali priimti labiau informuotą sprendimą – stengtis vartoti apsaugodamas savo sveikatą ir gyvybę arba nuspręsti visai nevartoti. Kai jūsų paauglys vyksta linksmintis, juk yra tikimybė, kad jis neįvertins rizikos? Ar geriau, jei ten nebus priemonių ir žmonių, galinčių padėti? Mes suprantame, kad valstybė siekia mažinti vartojimą, tačiau su tais, kurie jau ekperimentuoja ar vartoja, kalbėtis taip pat reikia. Žalos mažinimas leidžia šį pokalbį užmegzti,“ – paaiškina specialistė.

Patiko? Skirkite šiek tiek laiko palaikyti mus Patreone!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.